Babėnų šile kriokia technika: į galimai nusavintą idėją investuoja milijoną

Milijono eurų vertės Babėnų šilo atnaujinimas savivaldybės pristatomas kaip ambicinga rajono vadovų vizija. Tačiau po gražiais pažadais apie modernią poilsio oazę ryškėja kur kas nepatogesnis klausimas: ar ši vizija iš tiesų gimė savivaldybės kabinetuose, ar buvo tiesiog pasisavintos gyventojų pasiūlytos ir jų balsais palaikytos idėjos? Prieš kelerius metus 100 tūkst. eurų dalyvaujamojo biudžeto konkursą laimėjęs buvusio vicemero Pauliaus Aukštikalnio ir jo bendraminčių parengtas Babėnų šilo projektas liko įgyvendintas tik iš dalies, o dabar svarbiausi jo sumanymai – nuo takų ir poilsio infrastruktūros iki mažojo lajų tako – atsidūrė jau milijoniniame savivaldybės projekte. Tik projekto autoriai apie tai sužinojo ne iš valdininkų, o iš viešų pranešimų. Tad kas dabar iš tiesų kuriama Babėnų šile – nauja vizija ar brangiai įpakuota svetimos idėjos kopija.

Vieni darbai pasibaigė, prasidėjo kiti

Kėdainių rajono savivaldybė visai neseniai paskelbė oficialią žinią – Babėnų šile prasidėjo infrastruktūros atnaujinimo darbai. Per artimiausius pusantrų metų ši erdvė turėtų neatpažįstamai pasikeisti ir tapti dar patrauklesne vieta sportui ir laisvalaikiui. Projekto mastas – įspūdingas, o numatyti pokyčiai palies kone kiekvieną šilo kampelį.

„Per artimiausius pusantrų metų Babėnų šilas turėtų tapti dar patrauklesne vieta poilsiui, sportui ir aktyviam laisvalaikiui – čia bus atnaujinta esama infrastruktūra ir įrengta daug naujų erdvių įvairaus amžiaus lankytojams“, – teigia savivaldybės atstovai.

Planuojama, kad bus rekonstruotas esamas sveikatingumo ir pažintinis takas, atsiras nauji pėsčiųjų bei dviračių takai. Lankytojų patogumui bus įrengti suoliukai, šiukšliadėžės, dviračių stovai, informaciniai stendai ir biotualetai. Visa tai turėtų sukurti vientisą, modernią ir saugią poilsio zoną, prieinamą kiekvienam kėdainiečiui.

Tuo tarpu pagal bendruomenės projektų konkursą laimėjusį P. Aukštikalnio ir jo bendraminčių parengtą projektą dar pernai turėjo atsirasti informaciniai stendai automobilių stovėjimo aikštelėje su QR nuorodomis į trasų GPX žemėlapius, „YouTube“ informacinius šaltinius, turėjo būti įrengtas „Mažasis lajų takas“, sutvarkyta automobilių stovėjimo aikštelė, įrengti suoliukai, pavėsinės, lauko treniruokliai, persirengimo kabinos. Trasos turėjo būti pažymėtos specialiomis medinėmis nuorodomis, kuriose turėjo būti parašyti trasų pavadinimai ir kiek kilometrų dar likę įveikti pasirinktoje trasoje.

Idėjos neįgyvendino laiku ir priglaudė „po savo sparneliu“

Vienas labiausiai intriguojančių projekto akcentų – lajų takas. Nors tokio pobūdžio objektai Lietuvoje jau nėra naujiena, Kėdainiams tai bus išskirtinis traukos centras, orientuotas į šeimas ir vaikus.

Įdomu tai, kad P. Aukštikalnio parengtame bendruomenės projekte šis takas, buvęs viso projekto ašimi, liko neįgyvendintas, mat jam, pasak savivaldybės, neužteko pinigų.

Bet takas vis dėlto bus, tik jau pakištas po savivaldybės suplanuotų ir vykdomų darbų „sparneliu“.

„Mažojo lajų tako idėja buvo numatyta dalyvaujamojo biudžeto projekto idėjos pasiūlyme, tačiau to projekto apimtyje šis elementas nebuvo įgyvendintas, nes atlikus numatytus darbus, lėšų Mažajam lajų takui neužteko.

Šiuo metu Mažasis lajų takas įtrauktas į platesnės apimties projektą, tačiau jo apimtis keičiasi iš esmės – vietoje iki 40 m ilgio tako dabar planuojama įrengti apie 200 m ilgio taką“, – sako savivaldybės atstovai.

Galima būtų sakyti – koks skirtumas, kas ir už kokius pinigus įgyvendina darbus. Juk svarbu, kad jie būtų įgyvendinti, ar ne?

Su projekto autoriais net nesikalba

Ir vis dėlto nepaisant to, kad Babėnų miško sutvarkymo darbai iš tiesų yra sveikintinas ir labai geras, bendruomenės lauktas projektas, pamiršti savivaldybės elgesio su projektus jai rašančiais kėdainiečiais taip pat nederėtų.

Žinoma, gali būti, kad nesiskaitymas su projekto autoriais yra politinių skyrybų paskatintas, mat dalyvaujamojo biudžeto laimėtojo autorius yra demokratas, dabar opozicijoje dirbantis Paulius Aukštikalnis ir jo komanda.

„Mano komandos pasiūlytas projektas buvo reikalingas, aiškiai bendruomenės palaikytas. Tai nebuvo savivaldybės administracijos kabinetuose gimusi idėja – tai buvo gyventojų iniciatyva.

Šiandien matome keistą situaciją: projektas ilgai judėjo vangiai, o dabar dalis jo idėjų atsiranda jau platesniame projekte. Tai kelia klausimą – kodėl mūsų pateikta ir gyventojų palaikyta idėja nebuvo įgyvendinta laiku ir visa apimtimi?“ – klausia P. Aukštikalnis.

P. Aukštikalnio teigimu, bendradarbiavimas su savivaldybe tapo vienašališkas. Nors dalyvaujamojo biudžeto lėšos jau išnaudotos, o dalis parengto projekto liko neįgyvendinta ir įtraukta į kito, pačios savivaldybės projekto rėmus, projekto autorius sako apie tai sužinojęs ne iš savivaldybės, o iš viešų pranešimų.

Niekas su juo nesikalbėjo ir tada, kai projektas buvo vykdomas, ir tada, kai paaiškėjo, kad pinigų viskam neužteks. Niekas nesiteikė net paklausti, kurių projekto dalių galbūt galima atsisakyti, jei jau tų pinigų stinga – tokie dalykai buvo nuspręsti vienašališkai be projekto autorių žinios.

„Man, kaip šio projekto autoriui ir opozicijos tarybos nariui, tai atrodo nesąžininga. Jeigu savivaldybė naudoja gyventojų palaikyto projekto idėjas, ji turi aiškiai pasakyti, iš kur jos atsirado.

Didesnė projekto apimtis nepanaikina pirminės idėjos autorystės. Apmaudu, kad nesu informuojamas nei apie pakeitimus, nei apie sprendinius“, – apgailestauja politikas.

Pasak jo, toks požiūris rodo gilesnę problemą – galimą politinį šališkumą. „Atrodo, kad kartais svarbiau ne tai, ar idėja naudinga žmonėms, o tai, kas ją pasiūlė. Dalyvaujamasis biudžetas neturi būti viešųjų ryšių imitacija. Jeigu žmonės kviečiami teikti idėjas, jų pasirinkimas turi būti gerbiamas“, – įsitikinęs P. Aukštikalnis.

Savivaldybės pozicija: viskas pagal planą

Kėdainių rajono savivaldybės administracija situaciją mato kitaip. Dar pernai, vykdant dalyvaujamąjį biudžetą laimėjusį projektą, visuomenė, žiniasklaidai paklausus, buvo informuota, kad projektas bus inkorporuotas į stambesnio savivaldybės projekto rėmus.

„Babėnų šilo sutvarkymo projektas apima ir gyventojų iniciatyvos siūlomus sprendinius, ir savivaldybės administracijos suformuotus šilo sutvarkymo sprendinius. Šiuo metu įgyvendinama gyventojų iniciatyvos sprendinių dalis, tačiau dalis gyventojų siūlymų įtraukta ir į administracijos sprendinių dalį, kuri bus pradėta įgyvendinti 2026 metais“, – dar pernai teigė savivaldybė.

Šiemet savivaldybė patvirtino, kad dalyvaujamojo biudžeto projektui skirta 100 tūkst. eurų suma pernai buvo išnaudota. Už šias lėšas atlikti konkretūs darbai: pastatyta persirengimo kabina, stoginė, įrengti lauko treniruokliai, sutvarkyti priėjimai prie paplūdimio bei parengti dviračių trasų žemėlapiai.

Ateities vizija – be politinių ambicijų?

Nepaisant kilusių ginčų dėl autorystės ir komunikacijos stokos, abi pusės sutaria dėl vieno – Babėnų šilas nusipelnė atsinaujinimo. Tai viena mėgstamiausių kėdainiečių vietų, kurios potencialas ilgą laiką nebuvo iki galo išnaudotas.

P. Aukštikalnis pabrėžia, kad nekritikuoja pačių darbų: „Džiaugiuosi, kad mūsų idėja buvo tokia stipri, jog savivaldybė jos nebegali ignoruoti. Svarbiausia, kad kėdainiečiai galiausiai gautų tai, už ką balsavo – sutvarkytą, patogų, šeimoms ir sportuojantiems pritaikytą šilą.

Bet kartu žmonės turi teisę žinoti, kieno tai buvo idėja ir kodėl jos įgyvendinimas užtruko taip ilgai.“ Kol valdininkai ir politikai diskutuoja dėl nuopelnų, Babėnų šilo lankytojai jau skaičiuoja mėnesius iki darbų pabaigos.

Tikimasi, kad po 18 mėnesių Kėdainiai galės didžiuotis moderniausia rekreacine zona regione, kurioje vietą ras ir ramų pasivaikščiojimą mėgstantys senjorai, ir ekstremalesnių pojūčių ieškantys dviratininkai.

Rekonstravimo darbus atlieka UAB „Babėnų transportas“, o bendra sutarties vertė siekia daugiau kaip milijoną eurų. Darbai turėtų būti baigti iki kitų metų gruodžio.

Tiesa, vykdant tokio masto statybas miško zonoje, neišvengiamai kyla klausimų dėl gamtos išsaugojimo. Projekto dokumentacijoje numatyta, kad teks kirsti 8 medžius: 3 alksnius ir 5 pušis. Visgi savivaldybė tikina, kad tai kraštutinė priemonė.

„Vykdant darbus bus dedamos pastangos išsaugoti visus medžius, ypač tuos, kurie yra geros būklės. Nauji medžiai Babėnų šile sodinami jau keleri metai, numatyta sodinti ir šį rudenį“, – pabrėžia projekto vykdytojai.

Be takų įrengimo, planuojama sutvarkyti žaliąsias erdves, atsėti veją, kad teritorija taptų jaukesnė.

Dėl Babėnų šilo kėdainiečiai kreipėsi į ministeriją
Babėnų šilą ir jo natūralų grožį branginantys kėdainiečiai negali susitaikyti su pradėtais pokyčiais, kurie, jų įsitikinimu, mylimą gamtos kampelį gali pakeisti neatpažįstamai. Ne kartą į Kėdainių rajono savivaldybę besikreipę gyventojai iki šiol liko neišgirsti, todėl dabar pagalbos ieško respublikinės valdžios institucijose. Aktyvūs kėdainiečiai kreipėsi į Aplinkos ministeriją, prašydami įvertinti Babėnų šile vykdomus darbus ir padėti išsaugoti šį unikalų gamtos kampelį ateities kartoms.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai

DĖL KĖDAINIŲ ŠILO IŠSAUGOJIMO IR VYKDOMŲ TVARKYMO DARBŲ ĮVERTINIMO

Gerbiami Aplinkos ministerijos atstovai,

Kreipiamės prašydami įvertinti Kėdainių Šile vykdomus tvarkymo darbus ir jų galimą poveikį miško ekosistemai bei biologinei įvairovei.

Kėdainių Šilas – vienas svarbiausių miesto gamtinių objektų. Tai ne tik gyventojų poilsio vieta, bet ir natūrali daugelio augalų, paukščių, vabzdžių bei kitų gyvūnų buveinė. Šis miškas susiformavo per ilgus dešimtmečius, todėl jo vertė matuojama ne tik rekreacine, bet ir ekologine prasme.

Pastaruoju metu vykdomi darbai kelia pagrįstą visuomenės susirūpinimą. Šalinama miško paklotė, ardoma samanų danga, įrengiami skaldos takai, keičiama natūrali miško struktūra. Kyla klausimas, ar tokie sprendimai neprieštarauja tvaraus miškų tvarkymo principams ir ar buvo tinkamai įvertintas jų poveikis gamtai.

Didžiausią nerimą kelia tai, kad natūralus miškas gali būti pamažu paverstas urbanizuota rekreacine teritorija. Miškui prarandant natūralias buveines, nyksta biologinė įvairovė – mažėja vabzdžių, skruzdėlynų, roplių, paukščių ir kitų miško gyventojų. Urbanizacijos požymiai miške reiškia ne tik naujus takus ar infrastruktūrą, bet ir natūralios ekosistemos pakeitimą žmogaus poreikiams pritaikyta aplinka.

Lietuva yra įsipareigojusi saugoti biologinę įvairovę ir išsaugoti kuo daugiau natūralių miško buveinių. Todėl manome, kad kiekvienas tokio masto projektas turi būti vertinamas ne vien rekreacijos, bet ir gamtos apsaugos požiūriu.

Prašome:

• įvertinti vykdomų darbų atitiktį aplinkosaugos ir miškų apsaugos teisės aktams;
• įvertinti, ar projektas neturės ilgalaikio neigiamo poveikio biologinei įvairovei ir natūralioms buveinėms;
• patikrinti, ar buvo tinkamai įvertintas poveikis aplinkai ir visuomenės interesams;
• esant poreikiui, rekomenduoti projekto sprendinius koreguoti taip, kad būtų išsaugotas natūralus Kėdainių Šilo charakteris.

Tikime, kad miškas turi būti tvarkomas atsakingai – saugant tai, ką gamta kūrė dešimtmečius, o ne paverčiant jį urbanizuota teritorija.