Ekonomistai: metinė infliacija po pusmečio gali priartėti prie dviženklio skaičiaus

Statistikams skelbiant beveik 6 proc. siekiančią metinę infliaciją ekonomistai sako, jog kainų indeksą toliau augina brangstantis kuras ir kiti energijos šaltiniai, taip pat paslaugos ir mokesčiai. Jie prognozuoja, kad infliacija dar bent pusmetį augs ir gali artėti link dviženklio skaičiaus.   

Banko „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, infliaciją toliau veikia energetinių išteklių kainų šuolis ir paslaugų infliacija. Be to, nemažą dalį jos  augimo sudaro šilumos kainos. Pasak jo, metinė infliacija turėtų toliau augti ir iki kitų metų kovo priartėti prie dviženklio skaičiaus.

„Juda link 6–7 procentų metų antroje pusėje ir tai ta riba, kuri tikrai nebus nepastebėta, ypač turint omenyje, kad dalis tos infliacijos yra paslėpta, nes nemažą dalį augimo sudaro šilumos kainos, kurios yra skaičiuojamos visus metus dėl techninių priežasčių, bet jos pasijaučia tik šildymo sezono metu“, – BNS ketvirtadienį sakė Ž. Mauricas.

„Ypač jeigu šalta žiema bus, tai atitinkamai tas kainos pokytis dar labiau jausis, nes mes nežinome, koks kiekis bus“, – pridūrė jis.

„Artea“ banko ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė taip pat sako, kad infliacija šiemet veikiausiai dar piko nepasiekė, nes dar laukia šildymo sezonas.

„Šiemet, matyt, metinė infliacija dar savo aukščiausio lygio nepasiekė, nes prasidės ruduo su savo aktualijom, taip pat ir šildymo sezono įtaka“, – BNS sakė I.  Genytė-Pikčienė.

Aukštesnę metinę infliaciją, anot ekonomistės, lemia ir mokesčių pokyčiai, aukštos energijos išteklių ir paslaugų kainos.

„Metinė infliacija kopia toliau į viršų ir ji įtakota jau nuo metų pradžios stebimų aplinkybių. Visų pirma ir mokesčių įtaka – nauji mokesčiai, panaikinta pridėtinės vertės mokesčio lengvata šildymui, mokesčiai saldintiems gėrimams, draudimo paslaugoms. Taip pat Lietuvai būdinga nuolatinė paslaugų infliacija šiemet taipogi yra reikšminga, gal net ir reikšmingesnė negu įprastai, nes paslaugos taipogi yra jautrios energetikos kainoms“, – kalbėjo analitikė. 

„Tai išties velkasi tas pats tų tokių nepalankių vartotojams infliacinių reiškinių šleifas“, – pridūrė I. Genytė-Pikčienė.

Anot Ž. Maurico, infliaciją, be kitų veiksnių, didina ir sparčiai augantis pinigų kiekis nemažai daliai žmonių atsiėmus antros pensijų pakopos pinigus. Be to, jis mano, kad šių metų pabaigoje pradės augti ir maisto kainos, nors kitų metų pradžioje, tikėtina, smuks kuro ir kitų energijos išteklių kainos.  

„Priežastys infliacijos yra dvi: viena yra energetinių išteklių šuolis, kita yra paslaugų kainų infliacija sparti dėl labai sparčiai augančio pinigų kiekio, tame tarpe ir antros pakopos pinigų, ir trečia tema – dar kol kas jos nėra, tik užuomazgos yra matomos, tai yra maisto kainos prisidėti gali, jų augimas“, – sakė Ž. Mauricas.

„Jeigu mes trimis frontais pradėsime judėti pirmyn – tai yra energetika, maistas ir paslaugos – tai ta infliacija gali tikrai šoktelėti netgi ir virš 7 procentų, galbūt netgi priartėti ir prie dviženklio skaičiaus tam tikrais mėnesiais“, – aiškino Ž. Mauricas.

„Aišku, vėliau energetika (kainos – BNS) turėtų stipriai sumažėti, dėl to, kad metinis pokytis yra žiūrimas, tai kitų metų kovo mėnesį stipriai sumažės, netgi į neigiamą teritoriją turėtų įbristi vertinant ateities sandorius. Aišku, čia geopolitika, tiksliai nežinome, bet iki to laiko, iki kovo mėnesio, ko gero, turėsime kylančią metinės infliacijos tendenciją“, – teigė jis.

I. Genytė-Pikčienė pabrėžia, kad rugpjūtis dėl sezono įtakos pasižymi defliacinėmis tendencijomis.

„Istoriškai pasižiūrėjus rugpjūtis visada pasižymi labiau defliaciniais procesais. Tos infliacijos aplinkybių paprastai nebūna dėl sezoninių veiksnių. Pirmiausia tai išpardavimai aprangos, avalynės, vartotojų prekių krepšelio segmentuose, taip pat yra sezoninis derliaus poveikis vaisių ir daržovių kainoms, palankus vartotojams“, – BNS teigė I. Genytė-Pikčienė.

Jos teigimu, aukšta infliacija mažina vartotojų manevro laisvę, kita vertus, atlyginimai šiemet kyla maždaug dešimtadaliu ir gerokai lenkia infliaciją.

„Tai reiškia, kad perkamoji galia atsilaiko ir tai yra vartotojams palanki aplinkybė. Žinoma, aukšta infliacija, ypač kai kyla sparčiai sunkiai išvengiamos kuro kainos, šildymas ir panašiai, ji yra paveikesnė pažeidžiamiausiems visuomenės sluoksniams ir artėjant šaltajam sezonui tų įtampų visuomenėje gali atsirasti daugiau“, – aiškino ekonomistė.

Valstybės duomenų agentūra skelbia, kad išankstinė metinė infliacija rugpjūtį siekė 5,8 proc., vidutinė metinė – 4,3 proc., o mėnesio – 0,1 procento.