Kova: medžiai gadina pastatus, bet leidimo juos kirsti negauna

Pagirių miestelio Naujosios gatvės gyventojas atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje. Jo kieme ir valstybinėje žemėje šalimais jo kiemo ošiantys brandūs beržai, jo teigimu, ne tik kelia grėsmę saugumui, bet ir sistemingai gadina jo asmeninį turtą. Nors vyras ne vienerius metus varsto valdininkų duris, prašydamas leidimo pašalinti pastatų pamatus ardančius ir kanalizaciją kemšančius medžius, atsakymas iš Kėdainių rajono savivaldybės išlieka griežtas – želdiniai sveiki, todėl privalo likti savo vietoje. Kirsti juos, žinoma, kaip ir galima, tik nukirtus neturint savivaldybės leidimo, gyventojui už kiekvieną nukirstą medį tektų atriekti keturženklę sumą.

Medžiai gadina pastatus ir nuotekų šulinį

Pagirių gyventojas, paskambinęs į redakciją, neslėpė pykčio ir nusivylimo. Vyro teigimu, situacija tapo nevaldoma dar praėjusiais metais, kai jis oficialiai kreipėsi į savivaldybę dėl leidimo kirsti penkis beržus. Du iš jų auga jo privačioje valdoje, kiti trys – valstybinėje žemėje, tačiau visi jie esą daro tiesioginę žalą pastatams.

„Dar pernai siunčiau prašymą savivaldybei, bet jie jį atmetė, nors vienas medis auga visai šalia pastato, o kiti trys irgi yra labai arti, toje teritorijoje, kuri priklauso seniūnijai. Pagal galiojančias normas medis turėtų būti bent penkių metrų atstumu nuo pastato, o čia jie auga kone susiglaudę su sienomis.

Dar vienas beržas stūkso šalia kanalizacijos šulinio, jo šaknys jau lenda į vidų ir viską užkemša. Kitą kartą jos gali tiesiog išgriauti tą nuotekų šulinį, šaknys palaipsniui jį ardo.

Kas man tada atstatys pastatą, kas perdarys infrastruktūrą ar sutvarkys kanalizaciją, jei savivaldybė neleidžia medžių nupjauti?“ – retoriškai klausia pagirietis.

„Atvažiuoja ta medžių ekspertė, kažkokia moteris, kuri, mano nuomone, menkai nusimano apie šią situaciją, ir pradeda pasakoti, kad viskas čia normalu, nes pastatas senas. Na, koks jis senas, normalus tas pastatas. Sako, kad leidimo neduos, bet kirsti medžius galiu, jei sumokėsiu po du tūkstančius eurų už medį…“

Pagirių gyventojas

Gyventojas itin kritiškai atsiliepia apie vietos specialistų darbą ir jų atliekamą želdinių vertinimą. Jo nuomone, atvykę ekspertai neturi reikiamos kvalifikacijos įvertinti realią grėsmę statiniams.

„Atvažiuoja ta medžių ekspertė, kažkokia moteris, kuri, mano nuomone, menkai nusimano apie šią situaciją, ir pradeda pasakoti, kad viskas čia normalu, nes pastatas senas. Na, koks jis senas, normalus tas pastatas.

Sako, kad leidimo neduos, bet kirsti medžius galiu, jei sumokėsiu po du tūkstančius eurų už medį…

Beržai yra seni, brandūs, jie auga palei pat pastatų pamatus. Šaknys akivaizdžiai lenda po apačia, siena jau trūkusi, tai matosi plika akimi. Bet koks statybų specialistas tai patvirtintų net be didelių tyrimų.

O man ta moteris liepia kviestis privatų statybų ekspertą ir mokėti jam pinigus už išvadas. Tai kam tada savivaldybė laiko savo specialistus? Už ką jie gauna algas, už tai, kad tiesiog pasivažinėja?“ – piktinasi vyras.

Gyventojas prisiminė ir buvusio mero vizitą, kurį jis vertina kaip viešųjų ryšių akciją. „Atvažiavo net meras Tamulis. Pažiūrėjo, pasifotografavo prie medžių, pasireklamavo ir išvažiavo. Tiek tos naudos. Vėliau dar jo pavaduotojas ar tai kolega buvo užsukęs. Važinėja visi be reikalo, degina valstybės kurą, švaisto mokesčių mokėtojų pinigus, o realių sprendimų nėra“, – apmaudo neslepia vyras.

Seniūnas pritartų medžių kirtimui, bet meta akmenuką ir į gyventojo daržą

Šėtos seniūnas Ričardas Boreiša situaciją Naujojoje gatvėje žino puikiai. Anot jo, seniūnija dėjo visas pastangas, kad padėtų gyventojui išspręsti šią problemą, tačiau galutinis sprendimas priklauso ne jiems.

„Dėl minėtų medžių situacija seniūnijai yra gerai žinoma. Norėdamas gauti leidimą kirsti, pašalinti ar apgenėti saugotiną medį, tiek fizinis, tiek juridinis asmuo privalo kreiptis į Kėdainių rajono savivaldybę.

Tai ir buvo padaryta 2025 metų spalį. Seniūnija padėjo Pagirių miestelio gyventojui užpildyti prašymą dėl dviejų saugotinų beržų jo privačioje valdoje, o dėl likusių trijų, augančių valstybinėje žemėje, prašymą pateikė pati seniūnija“, – įvykių chronologiją dėsto R. Boreiša.

Seniūnas pabrėžia, kad nors prašymai buvo pateikti, rezultatas iš tiesų netenkina nei gyventojo, nei seniūnijos administracijos.

„Negaliu komentuoti savivaldybės darbuotojų, atsakingų už leidimų išdavimą, sprendimų motyvų – dėl to reikėtų kreiptis tiesiogiai į juos. Tačiau faktas yra toks: nei gyventojas, nei seniūnija leidimų kirsti minėtus saugotinus medžius nėra gavę, – sako seniūnas, bet kartu atkreipia dėmesį ir į tai, kad minėti medžiai tose vietose užaugo ne patys savaime. Kažkas juk juos ten pasodino. – Mano nuomone, didžiausia bėda yra ta, kad sodindami medžius žmonės nepagalvoja apie ateitį. Jie neįvertina, kad po dešimtmečių tie medžiai užaugs milžiniški. Vėliau, susidūrę su įstatymų ir poįstatyminių aktų pinklėmis, jie linkę kaltinti visus aplinkui, nors patys sau tą problemą kažkada sukūrė“.

Savivaldybė: beveik visi medžiai yra sveiki, jų pjauti nėra priežasties

Kėdainių rajono savivaldybės administracija priimdama tokio tipo sprendimus vadovaujasi griežta teisine tvarka ir seka įstatymo raidėmis. Be to, savivaldybės specialistai sako apžiūros metu nepastebėję, kad medžiai kažkaip būtų apgadinę netoliese esančius pastatus, nors gyventojas ir teigia priešingai.

„Pagal Šėtos seniūnijos 2025 m. spalio 29 d. gautą prašymą buvo atliktas vertinimas. Buvo nuspręsta nepritarti dviejų beržų, augančių valstybinėje žemėje prie Naujoji g. 1, kirtimui. Specialistų išvadose teigiama, kad šie želdiniai yra geros būklės, vešlūs ir auga atokiau nuo važiuojamosios dalies.

Svarbiausia – apžiūros metu nepastebėta akivaizdžių privataus ūkinio pastato gadinimo požymių, kurie būtų atsiradę būtent dėl medžių kaltės“, – rašoma savivaldybės atsakyme.

Visgi vienas medis Pagirių gyventojo kovoje buvo „nugalėtas“. Savivaldybė informavo, kad dėl vieno 53 cm skersmens beržo, augančio valstybinėje žemėje, yra priimtas sprendimas leisti jį pašalinti.

Leidimus kirsti medžius dalina atsargiai

Statistika rodo, kad savivaldybė nėra linkusi lengva ranka dalinti leidimų kirtimams. 2025 metais buvo išnagrinėti 88 prašymai, iš kurių patenkinti tik 34. Pagrindinės atmetimo priežastys buvo tai, kad norimi kirsti medžiai buvo geros būklės, buvo pateikti prašymai genėti medžius neleistinais būdais arba atvejai, kai medžiai auga miško paskirties žemėje, kur galioja kiti įstatymai.

Tuo tarpu įstatyminę medžių kirtimo bazę kuruojanti Aplinkos ministerija įspėja, kad gyventojai, kurie nenori veltis į biurokratinius reikalus ir sugalvoja medžius kirsti ar genėti be leidimo, gali labai skaudžiai finansiškai nukentėti. Ministerija pabrėžia, kad net ir nuosavame sklype augantis medis gali būti valstybės saugomas turtas.

„Privačioje žemėje leidimas reikalingas, kai želdinys atitinka saugotino medžio kriterijus. Pavyzdžiui, ne mieste esančiuose vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų sklypuose saugotinais laikomi ąžuolai, uosiai, klevai, beržai ir kiti medžiai, kurių skersmuo 1,3 metro aukštyje yra 30 cm ir didesnis“, – teigia ministerijos atstovai.

Neteisėtas tokio medžio pašalinimas užtraukia ne tik baudą, siekiančią iki 300 eurų, bet ir pareigą atlyginti gamtai padarytą žalą. O ši skaičiuojama už kiekvieną kelmo skersmens centimetrą – nuo 3 iki 13 eurų. Galutinė suma už vieną brandų beržą gali siekti kelis tūkstančius eurų.

Ministerija akcentuoja, kad leidimą kirsti galima gauti tik sumokėjus atkuriamosios vertės kompensaciją, nebent nustatomos išimtys (pavyzdžiui, medis kelia tiesioginį pavojų turtui ar saugumui). Tačiau šį pavojų turi konstatuoti specialistai, o ne pats sklypo savininkas.

Taigi šiuo atveju, kadangi savivaldybės specialistai medžių keliamo pavojaus nemato, ir leidimas kirsti jiems neišduotas.

Biurokratijos įkaitai ar gamtos saugotojai?

Pagirių gyventojo istorija atspindi didesnę problemą, su kuria susiduria daugelis Lietuvos rajonų. Vienoje pusėje – griežta aplinkosauginė politika ir siekis išsaugoti kiekvieną brandų medį, kitoje – žmogaus saugumas ir nuosavybės apsauga. Gyventojus neretai tokia sistema ypatingai piktina dar ir dėl to, kad vykdant kokius miesto infrastruktūros gerinimo darbus, brandūs medžiai būna šalinami ir dėl mažesnių problemų.

Tačiau panašu, kad kol kas Naujosios gatvės gyventojas turi dvi išeitis: arba skųsti savivaldybės sprendimą Administracinių ginčų komisijai ar teismui, arba  investuoti į nepriklausomą statybų ir želdinių ekspertizę, kuri oficialiai įrodytų, jog beržų šaknys iš tiesų griauna namo pamatus.

Tačiau visa tai kainuoja pinigus, ir ne tokius jau mažus, o ne visi gyventojai gali sau leisti išlaidauti ginče su savivaldybe.

„Aš matau trūkius sienose, matau užsikimšusią kanalizaciją, bet savivaldybei tai neatrodo akivaizdu. Turbūt man reikia laukti, kol namas tiesiog sugrius“, – nusivylimo neslepia vyras.

Savivaldybė savo ruožtu primena, kad per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo gyventojai gali jį skųsti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriui arba Regionų administraciniam teismui. Šitie skundai nieko nekainuoja, o pabandyti tą padaryti, veikiausiai, verta.

Ar Pagirių beržai liks stovėti, ar bus paaukoti dėl pastatų saugumo, parodys tik tolimesnė teisinė kova, jeigu gyventojas pasiryš jos imtis.