Realybė: 173 tūkst. hektarų melioruotos žemės šiuo metu vertinama kaip blogos būklės
Po gausesnių liūčių daugelis ūkininkų pirmiausia pastebi ne derlių, o stovintį vandenį. Tačiau tikroji problema dažnai slypi ne paviršiuje – po dirva esančioje melioracijos sistemoje. Drenažo tinklai, rinktuvai, grioviai, pralaidos ir kiti hidrotechniniai statiniai lemia, kaip greitai laukai pradžiūsta ir ar juose bus galima laiku pradėti darbus.
Todėl vis didesnę reikšmę įgauna ne tik pati melioracijos infrastruktūra, bet ir tikslūs duomenys apie jos būklę.
Lietuvoje melioruota apie 2,67 mln. hektarų žemės – tai beveik 45 proc. šalies teritorijos. Tokie mastai reiškia, kad sprendimai dėl melioracijos priežiūros ar rekonstrukcijos negali būti grindžiami vien prielaidomis. Tam būtina turėti patikimą informaciją apie tai, kur yra melioracijos statiniai, kokia jų būklė ir kur fiksuojamos didžiausios problemos.
Duomenys kaupiami ir tikslinami 52 Lietuvos savivaldybėse, naudojant ortofotografinius žemėlapius, georeferencinius duomenis, topografinius planus, vietovėje atliktų apžiūrų informaciją bei kitus erdvinius duomenis.
Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad duomenų bazės ar skaitmeniniai žemėlapiai aktualūs tik institucijoms. Tačiau praktiškai jie tampa pagrindu sprendimams, kurie tiesiogiai veikia ūkininkų veiklą.
Tikslūs melioracijos duomenys leidžia nustatyti problemines užmirkstančias teritorijas, planuoti melioracijos sistemų remontą ar rekonstrukciją, pagrįsti investicijų poreikį ir sumažinti riziką investuojant į žemės ūkio gamybą.
Kitaip tariant, kuo tikslesni duomenys, tuo mažiau sprendimų tenka priimti „iš akies“.
Lietuva priklauso drėgmės pertekliaus zonai, todėl užmirkimas yra nuolatinis iššūkis. Ne kiekvienas vandens telkinys lauke reiškia, kad problema atsirado dėl gausaus lietaus. Dažnai priežastis – nusidėvėjusios ar pažeistos melioracijos sistemos.
Naujausi ŽŪDC duomenys rodo, kad apie 173 tūkst. hektarų melioruotos žemės šiuo metu vertinama kaip blogos būklės. Tai sudaro daugiau kaip 6 proc. visų melioruotų plotų. Tokios teritorijos tampa prioritetinėmis planuojant infrastruktūros atnaujinimą.
