Regionų gyvybingumas priklauso ne tik nuo žemės ūkio, bet ir daugybės darbščių, iniciatyvių ir ryžtingų kaimų ir miestelių žmonių, kurie ryžtasi kurti verslus, steigti darbo vietas ne tik sau, bet ir kitiems. Apie geruosius pavyzdžius plačiai kalbėta lapkričio 25 d. Žemės ūkio rūmuose (ŽŪR) vykusioje Lietuvos ūkininkių draugijos (LŪD) organizuotoje respublikinėje konferencijoje „Naujasis KPP laikotarpis: galimybės, iššūkiai, įgyvendinimas ir socialinių ryšių stiprinimas tarp kaimo plėtros politikos dalyvių  vietos lygmeniu. KPP gerieji bendradarbiavimo pavyzdžiai“. Šio susitikimo tikslas – sužinoti daugiau apie kaime užaugintas verslo iniciatyvas, sėkmingai įgyvendintus projektus ir gerais pavyzdžiais „užkrėsti“ daugiau veiklių žmonių regionuose.

Išmokti džiaugtis ir dalintis gerąją patirtimi

Sakoma, kad geri pavyzdžiai – užkrečia. O tam, kad žmonės iš skirtingų Lietuvos kampelių daugiau sužinotų apie vieni kitų darbus, šeštadienį surengta konferencija, į kurią sugužėjo daugiau kaip 200 svečių iš visos Lietuvos. Renginio organizatorė LŪD pirmininkė Algimantas Pabedinskienė pripažįsta, kad mums pirmiausia reikia išmokti dalintis geraisiais projektų pavyzdžiais. Be to, kitų įgyvendinti projektai gali būti stiprus padrąsinimas pačiam imtis įgyvendinti savo sumanymus, svajones.

„Turime aplinkoje daug gražių įgyvendintų projektų pavyzdžių, tačiau ne visi apie jas sužino. Kiekvienas dirba, triūsia, tačiau gerosios žinutės apie savo sėkmę nepapasakoja kitų rajonų žmonės. Šios konferencijos tikslas apie tai daugiau ir kalbėti, pamatyti, kokią reikšmę turi bendruomenių ryšiai, bendradarbiavimas ir bendrystė. Štai pažiūrėkime į Veiverių (Prienų r.) dvi veikiančias aktyvias bendruomenes, kur viena bendruomenė užsiima uogų, vaisių liofilizavimu, kiti – siuvimu. Šios dvi bendruomenės puikiai bendradarbiauja, padeda vieni kitiems. Tokių pavyzdžių Lietuvoje yra daug, tereikia dažniau susitikti ir pasidalinti gerąja patirtimi. Per pandemiją įprato žmonės būti užsidarę, bendrauti tik per nuotolį, todėl tikiuosi, kad tai keisis ir dažniau susitiksime vieni apie kitus sužinoti, pasisemti patirties“, – kalbėjo LŪD pirmininkė. Ji taip pat pažymėjo, kad kitąmet bus organizuojami seminarai, kurių metu bus aptariama kaip tikslingai išnaudoti suteiktas KPP naujojo laikotarpio finansavimo galimybes.

Seimo narys prof. Vigilijus Jukna sveikindamas konferencijos dalyvius pastebėjo, kad regionų užimtumas turi didelę reikšmę bendruomenių stiprinimui, ekonominio stabilumo ir socialinių ryšių užmezgimui ir plėtrai: „Regionų gyvybingumas priklauso ne tik žemės ūkio, bet ir nuo kaimo verslų, amatų, tradicijų, kuriuos puoselėja kaimo gyventojai. Dėl to noriu padėkoti visiems kartu ir kiekvienam atskirai už jūsų triūsą. Tikiuosi, kad išgirstos idėjos kitąmet virs realiais darbais ir susitikus kitą kartą bus pristatyta dar daugiau įgyvendintų projektų“, – sakė V. Jukna. Jis taip pat įteikė padėkas už socialines ir švietėjiškas iniciatyvas, įprasminant Lietuvos ūkininkių draugijos misiją įvairiose kūrybinėse, švietėjiškose ir socialinėse veiklose.

Kaimo bendruomenių ir verslų bendrystė

Vištyčio miestelio seniūnas Anatolijus Lesnickas pasidžiaugė, kad jo krašto žmonės – kūrybiški, drąsūs ir iniciatyvūs. „Pristatysiu labai šviežią pavyzdį. Prieš kelias dienas visuomenei pristatytas projektas „Karklinių bendruomenės namų pritaikymas bendruomenės verslo vystymui“. Lapkričio 23 d. vyko „Karklinių sveikatos ir grožio namų” atidarymo šventė. Šis centras sukūrė penkias darbo vietas. Čia dirbs kirpėjos, manikiūro meistrės, masažuotojos. Šiame sveikatos ir grožio centre įrengtas ir druskų kambarys. Galiu pasidžiaugti, kad Karklinių kaimo bendruomenė gražiai bendradarbiauja ir su kaimynais. Šalia bendruomenei priklausančių pastatų – įsikūrusios kelios verslo įmonės: baldų įmonė UAB „Baltoji pieva“ ir siuvimo studija „Vurda“. Bendruomenei nereikia niekur toli ieškoti kas pagamins baldus, kai bendrovė visai šalia, o siuvimo studija savo drabužius eksponuoja įrengtoje sveikatos ir grožio namų foje“, – neseniai duris visuomenei atvėrusį bendruomenės įgyvendintą projektą pristatė A. Lesnickas.

Matlaukio kaimo bendruomenė taip pat įžvelgė galimybę pasinaudoti parama ir susikūrė tris darbo vietas įkuriant „Matlaukio virtuvėlę“. Iš projekto buvo gauta 53 tūkst. eur lėšų, savivaldybė pridėjo 11 tūkst. Už pinigus įsigytas krovininis autobusiukas, maisto gamybai reikalinga įranga, suremontuotos patalpos. „Tai dar vienas geras bendradarbiavimo pavyzdys, kai maisto gaminimo patalpos įrengiamos bendruomenės namuose, o gamybai naudojama vietinių ūkininkų gaminama produkcija. Šis sumanymas įgyvendintas pagal priemonę „NVO sektoriaus verslo kūrimas ir plėtra.“ Moterys susikūrė savo darbo vietas, o ūkininkai turi kur realizuoti savo produkciją“, – džiaugėsi Vištyčio seniūnas.

Karalkrėslio kaimo bendruomenė taip pat nuveikė svarbių darbų įveiklinant savo kraštiečius. Jie atidarė kepyklėlę, sukūrė tris darbo vietas ir bendradarbiaujant su Vilkaviškio miesto VVG, Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centru ir Vilkaviškio rajono savivaldybe sukūrė koncepciją „Pagaminta Vilkaviškyje“. „Tai yra gražus smulkių verslų bendradarbiavimo pavyzdys. Pavyzdžiui, amatininkas ar kepėjas savo produkciją gali perduoti Karalkrėslio kaimo bendruomenės autobusiukui, kuris prekiauja turguose. Taip gamintojai suremdami pečius padeda vieni kitiems, o pirkėjai iš vienos vietos gali įsigyti daugiau gaminių, rasti įvairesnį asortimentą“, – gerąją savo kraštiečių patirtimi dalijosi A. Lesnickas.

Daržininkystės ūkio ir kaimo bendruomenės draugystė

Dar vienu bendruomeniškumo pavyzdžiu pasidalino jaunoji ūkininkė Viktorija Dūdonienė iš Kazlų Rūdos krašto, Bagotosios kaimo. Ji pasinaudojusi Jaunųjų ūkininkų įsikūrimo paramos priemone įkūrė ūkį „Daržo bitės”. Viktorija – informacinių technologijų studijų absolventė, todėl studijuodama universitete apie žemės ūkį nė negalvojo. Ūkininkauti ji pradėjo visai atsitiktinai, paskatinta sugrįžimo į kaimą pandemijos laiku. Tiesa, 2021 m. kovą su dviem savo atžalomis, iš miesto daugiabučio sugrįžusi į kaimą, ji iš pradžių neplanavo ilgai užsilikti Bagotoje. „Grįžome į tėvų sodybą praleisti karantiną, tačiau viskas pakrypo kiek kita linkme. Neturėjome, ir vis dar neturime, didelio žemės ploto, statinių, niekas iš šeimos narių nebuvo ūkininkai. Tačiau 2021 m. apsisprendžiau dalyvauti Jaunojo ūkininko įsikūrimo programoje. Gavus paramą, dviejų hektarų plotelyje pradėjome auginti smidrus. Gavę paramą įsigijome 17 tūkst. vnt. smidrų daigų, įrengėme gręžinį ir nusipirkome traktorių“, – ūkio įsikūrimo istorija dalijosi V. Dūdonienė.

Jaunoji ūkininkė neslėpė, kad stotis nepatyrusiems ūkininkams ant kojų itin padėjo Bagotosios kaimo bendruomenė. Jie atsiliepė į Viktorijos prašymą atvykti į smidrų sodinimo talką. Juos nuostabai, į jos nediduką laukelį sugužėjo kaimo gyventojai su šeimomis ir padėjo apsodinti laukelį. Tą dieną ūkininkė pravedė ir pirmąją edukaciją kraštiečiams „Smidro kelias – nuo lauko iki stalo“. Šeimyna ėmė organizuoti edukacijas suaugusiems ir vaikams, o su savo inkubatoriuje išperintais viščiukais ir ančiukais aplankė ne vieną Kazlų Rūdos savivaldybės mokyklą. „Mano mama mokykloje dirba daugiau kaip 30 metų. Ji stebėjosi, kaip vaikams yra įdomu pamatyti išsiritusius viščiukus. Stebėtina, kad kaimo vaikai nėra matę viščiukų, atotrūkis nuo žemės ūkio juntamas ir kaime“, – patirtimi dalijosi V. Dūdonienė įgyvendinusi ne vieną švietėjišką projektą, skatinantį vaikus geriau pažinti žemės ūkį. Ji vylėsi, kad vis daugiau ūkių atras agroturizmą kaip papildomą veiklos šaką, kuri ne tik prisidės prie ūkio garsinimo, vartotojų švietimo, bet ir krašto garsinimo.

„Visiems kartoju – mes tik nedidelis ūkelis, nesame niekuo išskirtiniai, tačiau dalinamės viskuo ką turime. Mums svarbu ne tik tvarus ūkininkavimas, bet ir bendravimas su aplinkiniais. Norisi ne tik gauti, bet ir duoti. Norime, kad mūsų vaikai žinotų ką reiškia gyventi taikoje su gamta, suprastų apie tvarų ūkininkavimą, o kiekvienas mus aplankęs bus pavaišintas moliūgų pyragų ar šeivamedžių žiedų gėrimu“, – kvietė aplankyti jos įkurtą „Daržo bitės“ ūkį V. Dūdonienė.

Pirmiausia – susitarti su savimi

Apie tai, kad užsidarius vienoms durims, nereikėtų nuleisti rankų ir belstis į kitas, papasakojo iš Kupiškio atvykusi konditerė Dalia Paslauskienė. Prieš penkerius metus bankrutavus įmonei, kurioje Dalia dirbo daugiau kaip dešimtmetį, ji atsidūrė ant apsisprendimų slenksčio – eiti dirbti kitiems ar eiti savo svajonės link ir pradėti nuosavą verslą. Prieš 3 metus ji dalyvavo Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai programoje. Moteris prisipažino, kad nekartą teko taisyti projektą, tačiau galiausiai gavo patvirtinimą – ją pasiekė parama su kuria rekonstravo ūkinį pastatą, įrengė konditerio darbo vietą. 2020 m. gruodį Dalia iškepė pirmą tortą naujai įrengtoje kepyklėlėje.

„Pirmiausia buvo sunkiausia susitarti su savimi, patikėti, kad aš galiu. Vėliau beliko tik eiti link savo tikslo. Visiems, kurie dvejoja rašyti projektus ar ne, teikti juos Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) ar ne, galiu pasakyti, kad būkite drąsūs. NMA man tikrai geranoriškai padėjo, atsakė, patarė, specialistai nusiteikę geranoriškai parodė klaidas, kad jas galėčiau pataisyti“, – drąsinančiai kalbėjo D. Paslauskienė. Šiandieną ji gyvena Salamiesčio miestelyje ir  dirba konditere pagal individualios veiklos pažymą. Moteris pripažino, kad kalėdinis laikotarpis – pats darbiausias laikotarpis, jos kepyklėlė gyvuoja iš kraštiečių individualių užsakymų, o ji gali ne tik užsidirbti, bet ir laisviau planuoti darbą ir laisvalaikį.

Prikėlė gydymo būdą iš praeities

Apie tai, kad žolininkystė gali būti įdomi, įtraukianti ir sudominanti šimtus žmonių iš visos Lietuvos – pasakojo Panevėžio rajono, Miežiškių kultūros centro kolektyvas „Trakiškio žolininkės“. Prieš dvidešimt metų subūrusios moterys iki šiol įgyvendino gausybę idėjų ir projektų. Kolektyvo vadovė Vilija Šaparnienė-Kišonienė supažindino, kad jau jų kolektyvas žoleles renka, augina ir džiovina vaistines žoleles, rengia edukacines programas, subūrė folkloro ansamblį „Margutis“.

Moterys kuo įvairiausiuose renginiuose moko pinti žolių vainikus, organizuoja mokomąjį sveikatingumo ritualą – aprūkymą. Jame svarbų vaidmenį vaidina „Laimės arbata“, kurioje yra juodųjų serbentų lapų, ir šaltmėčių, ir ežiuolių, kraujažolių. Pasakojama, kad aprūkymas ypač padėdavęs vaikams – nuo išgąsčio, įvairių vočių, pūlinių, kitų blogybių. Tėvai, ištikus bėdai, kviesdavo kaimo žolininkę ir toji vaiką žolių dūmais aprūkydavo. Teigiama, kad šitoks ritualas daugeliui padėdavo. Žolelėmis aprūkydavo ne tik vaikus, bet ir suaugusiuosius. Bėgant metams šitoks organizmo stiprinimo, gydymo būdas buvo primirštas, nebenaudojamas. „Trakiškio žolininkės“ jį vėl išpopuliarino. Žolininkės turi įsigijusios specialų katiliuką, stovą, pasirūpina anglių, lininių drobulių ir, žinoma, reikalingų žolelių. Kaip jos paaiškino, į katiliuką sudėtos žolelės smilksta, o aprūkomas žmogus, apgobtas drobule, privalo kvėpuoti taip, kad žolelių smilkalai pasiektų kiekvieną kūno ląstelę.

„Taip pat dalyvaujame ir privačiuose renginiuose. Mums teko dalyvauti lietuvaitės ir prancūzo vestuvėse ir užimti net 200 svečių iš 12 pasaulio šalių. Svečius mokėme pinti vaistažolių vainikus, puokšteles, jie taip pat supažindinti su apsirūkymu. Buvo tikrai nemažas iššūkis tokiai didelei auditorijai pristatyti mūsų veiklą, tačiau esame praktikės, puikiai susitvarkėme“, – savo veiklą nuo žolelių rinkimo iki edukacinių programų rengimo pristatė V. Šaparnienė-Kišonienė.

„Trakiškio žolininkės“ ne tik pasakojo apie savo žolelių galias, organizuojamas edukacines veiklas, bet ir susirinkusiems svečiams ansamblis „Margutis“ padovanojo kelias lietuvių liaudies dainas.

Patirčių gausa

Verslininkė iš Radviliškio r. Valdeikių k. Elžbieta Karaliūtė pristatė savo šeimos ūkio verslo „Molinė saulėgrąža“ sėkmę – jos ūkyje šį pavasarį pasėta net 120 saulėgražų veislių, o tik 5 iš jų – valgomos. Daugiausia turistų sodyba sulaukia rugpjūtį, masiškai sužydus saulėgrąžoms. Sodybos šeimininkai kviečia fotografuotis visus norinčiuosius saulėgrąžų lauke, aplankyti keramikinių ąsočių muziejų, įsigyti rankų darbo suvenyrų. Čia taip pat galima Piligrimų nakvynė. „Mes – ne ūkininkai. Savo kaimo sodybą pritaikėme turizmui“, – kalbėjo E. Karaliūtė savo nedidukėje sodyboje sukūrusi sėkmingą verslą.

Konferencijoje vyko ir panelinė diskusija: „KPP žinomumo didinimas, informacijos sklaidos proceso  aktyvinimas, bendradarbiavimo skatinimas, užtikrinant kaimo plėtros proceso  įgyvendinimo kokybę, pasitelkiant KPP įrankius“.

Viso renginio metu veikė LŪD paroda – mugė, kurioje buvo pristatomi darbščių lietuvaičių rankomis pagaminti autentiški gaminiai iš molio, žalvario, nėriniai, mezginiai, vaistažolės, kosmetika, suvenyrai, kepiniai, aliejai, hidrolatai ir kt.

LŪD nares po konferencijos linksmino vokalinis ansamblis „Radasta“ iš Ariogalos.