LEA: pirmą kartą per daugiau nei 15 metų elektros Lietuva pagamino daugiau nei suvartojo
Lietuva sparčiai artėja prie 2030-ųjų tikslo tapti energetiškai nepriklausoma valstybe ir pačiai apsirūpinti reikalinga elektros energija, šalyje toliau didėja vietinės gamybos apimtys ir gaminančių vartotojų skaičiai, sako Lietuvos energetikos agentūros (LEA) vadovė.
LEA duomenimis, šių metų balandis ir gegužė buvo rekordiniai, nes pirmą kartą nuo Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymo šalyje elektros pagaminta daugiau nei suvartota.
„Tikrai padarėme didelę pažangą, nes esame labai arti savo 2030-ųjų tikslų tam tikrose srityse, tikrai yra, kuo pasidžiaugti. Šį pavasarį vien vėjo elektrinėse mes pasigaminome beveik 80 proc. mums reikalingos energijos, tai yra tikrai didžiuliai kiekiai, gegužę turėjome rekordinę, kai virš 30 proc. mes apsirūpinome vien iš saulės energijos“, – ketvirtadienį energetikos duomenų apžvalgoje kalbėjo Agnė Bagočiūtė.
Agentūra prognozuoja – kitais metais ar 2028 m. galima tikėtis, kad visų metų balanse vietinės elektros bus pagaminta daugiau nei suvartota.
Pernai iš viso 74 proc. reikalingos elektros buvo pagaminta Lietuvoje ir tik ketvirtadalis jos importuota.
Tuo metu šį pavasarį vėjo elektrinės pagamino beveik pusę vartojimui reikalingos elektros – 48 proc., ši generacija auga kasmet. Pavyzdžiui, 2023 m. pavasarį vien vėjo elektrinės patenkino 19 proc. vartojimo poreikio, 2024 m. – 27 proc., pernai – 34 proc.
Per tris pavasario mėnesius tik apie 4 proc. vartojimui reikalingos elektros buvo importuota, daugiausia per
Lietuvos–Latvijos jungtis.
Pernai tokiu pačiu metu importas siekė 8 proc., viskas importuota per Lietuvos–Švedijos jungtį. 2024 m. importas sudarė 34 proc., o 2023 m. importuota daugiau nei pusė (apie 56 proc.) vartojimui reikalingos elektros.
Analitikai vertina, kad, nors didesnė vietinė gamyba ir didina Lietuvos energetinę nepriklausomybę, elektros sistema išlieka priklausoma nuo oro sąlygų ir regioninės rinkos, kaupimo pajėgumų.
Anot LEA, kai atsinaujinančiais ištekliais paremta elektros gamyba sumažėja, svarbų vaidmenį atlieka importas ir brangesnė, naudojant iškastinį kurą gaminama elektra.
LEA duomenimis, šiuo metu šalyje pasiekta 73 proc. laikotarpiu iki 2030 m. numatytos įrengtosios elektrinių galios.
Įrengta apie 59 proc. numatytų įrengti vėjo elektrinių galių ir apie 85 proc. – saulės elektrinių galių.
Įvertinus vystytojų pateiktą informaciją, šiemet numatoma prijungti apie 300 megavatų (MW) sausumos vėjo parkų – tai yra 450 MW mažiau nei pernai.
Agentūros duomenimis, pastaraisiais metais atsinaujinančios energijos dalis galutinėje energijos struktūroje nuosekliai didėja – pernai ir užpernai ji kasmet auga maždaug po 3 proc., atitinkamai mažėjant iškastinio kuro daliai.
Pernai elektra sudarė apie 17 proc. galutinio energijos suvartojimo.
Visgi skaičiuojama, kad galutinėje energijos struktūroje toliau dominuoja iškastinis kuras – sunkieji ir lengvieji naftos produktai bei naftos dujos sudaro 43 proc. galutinio energijos suvartojimo.
Teigiama, kad dabar įsirengiant naujas saulės elektrines valstybės finansavimas sudaro beveik pusę visos įrengimo kainos, visas atsipirkimo laikas dėl to gali sumažėti iki 2 metų.
Gaminančių vartotojų skaičius viršijo 180 tūkst. (63 proc. iki 2030 m. numatyto tikslo), maždaug tiek žmonių gyvena Klaipėdoje ir jos rajone.
Šiemet sausio–gegužės mėnesiais prijungta apie 18 tūkst. naujų gaminančių vartotojų, o tuo pačiu laikotarpiu pernai – apie 20,8 tūkst., tam įtakos turėjo itin šalta žiema.
Tad, nors gaminančių vartotojų augimas šiemet buvo apie 13 proc. lėtesnis nei pernai, mėnesinė dinamika rodo sezoniškumą – gegužę jau viršijamas praėjusių metų lygis, o didžiausias sulėtėjimas fiksuotas vasarį.
Iki 2028 m. šalyje numatoma turėti 200 tūkst. gaminančių vartotojų.
