Algis Latakas: iš Rusijos ir Baltarusijos gabenamų grūdų kilmės tikrinimas mažins jų krovą

 Žemės ūkio ministrui nurodžius tikrinti iš Rusijos ir Baltarusijos tranzitu per Lietuvą gabenamų maistinių grūdų kilmę, Klaipėdos jūrų uosto vadovas sako, kad tai mažins jų krovą ir eksporto per Klaipėdos uostą patrauklumą.

Kęstučiui Mažeikai siekiant, kad grūdų mėginiai būtų imami ne Klaipėdos uosto teritorijoje, bet pasienyje su Kaliningrado sritimi ir Baltarusija, Algis Latakas sako, jog tai yra neįmanoma.

„Kaip toliau įvedus tokį reikalavimą tikrinti maistinius grūdus bus paveiktas srautas? Aš manau, kad labai turėtų tam turėti įtakos (...). Suprantame, kad exspress (greitų – BNS) tyrimų Lietuvoje padaryti negalima, mėginys paimtas turi būti išvežamas į užsienį, daromas toks tyrimas ir suprantame, kad tai brangu, tai yra labai reikalaujantis procesas daug laiko ir bet kokiu atveju jis absoliučiai daro įtaką tokio krovinio srautui“, – BNS Klaipėdoje sakė A. Latakas.

Jo teigimu, tokios papildomos procedūros kelia klausimą, ar tokia tiekimo grandinė apskritai yra ekonomiškai patraukli.

„Vienareikšmiškai bet kokia papildoma procedūra, jeigu ji turi savo įtaką laikui arba turi savo įtaką kainai, bet kokiu atveju tada šito produkto siuntėjas, jo pardavėjas arba tas pirkėjas ir visa kita grandinė turi vertinti, ar apsimoka tada veikti tokioje grandinėje, kuri užima tiek laiko ir kainuoja atitinkamą kainą“, – teigė uosto vadovas.

„Įvedus tikrinimą (maistinių grūdų kilmės – BNS), tai iš tikrųjų taip“, – sakė jis paklaustas, ar tikrinimas iš esmės mažins maistinių grūdų krovos patrauklumą per Klaipėdos uostą. 

Kaip rašė BNS, K. Mažeika antradienį pareiškė, jog kol atliekami pirmieji tyrimai ir laukiama jų rezultatų, kroviniai nestabdomi, todėl norima keisti tvarką ir grūdų mėginius imti ne Klaipėdos uoste, o pasienyje su Kaliningrado sritimi ir Baltarusija.

Savo ruožtu uosto vadovas A. Latakas teigia, kad mėginius imti pasienyje būtų patogiausia, tačiau tai „yra praktiškai neįmanoma“.

„Turi stabdyti traukinius, traukiniai, vagonai ir visa kita kainuoja, tai daryti jau atvežtam tokiam kroviniui uoste taip pat yra gan sudėtinga, nes jie turėtų būti neiškraunami, o laikomi tuose vagonuose, kol bus patikrinimai padaryti“, – aiškino jis.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) atstovė Aistė Prielgauskaitė BNS aiškino, jog patikros procesas pradedamas pasienyje, kai vežėjas muitinei pateikia visus dokumentus, tačiau fiziniai grūdų mėginiai gali būti įmami tik atvykus į krovinio iškrovimo vietą.

Pasak A. Latako, nors iki šiol galiojusi tvarka įpareigojo tikrinti pašarinių grūdų kilmę, tačiau jie negabenami per Klaipėdos uostą: „Visi (grūdai – BNS) yra maistiniai, o maistiniai grūdai nepapuola po jų kilmės tikrinimo failu, tai jie iš tikrųjų ir nėra tikrinami (iki šiol nebuvo tikrinami – BNS).“

Anot uosto vadovo, per aštuonis šių metų mėnesius Klaipėdos uoste perkrauta apie 50 tūkst. maistinių grūdų, visi jie atgabenti iš Kaliningrado srities, ne iš  žemyninės Rusijos, ir tai, jo žodžiais, „suminština“ riziką, kad į Lietuvą vežami galbūt okupuotose Ukrainos teritorijose Rusijos pagrobti grūdai.

„Jeigu grūdai būtų vežami iš žemyninės Rusijos, tai turbūt tada rizika (dėl vogtų iš Ukrainos grūdų – BNS) būtų žymiai didesnė, nes niekas negali žinoti, iš kur, kas ir kaip buvo į tuos vagonus pakrauta. Kai yra vežama iš Kaliningrado srities, tai yra žymiai mažesnė rizika, bet teoriškai vertinant visada visko gali būti“, – teigė A. Latakas.

Anot jo, sprendimai pažabojant rusiškų ir baltarusiškų grūdų tranzitą priklausys nuo bendro susitarimo tarp visų Baltijos valstybių: „Aš negalėčiau pasakyti, kokios galimybės yra vienašališkai kažkuriai vienai iš Europos šalių įvesti kažkokias naujas taisykles šitų tranzitinių grūdų tikrinimui, bet, ko gero, susitarus šalys ir priimtų tam tikrą sprendimą.“

BNS rašė, jog VMVT uoste praėjusią savaitę jau paėmė vieno grūdų krovinio mėginius ir užsienio laboratorijose tikrins jų kilmę. Anot tarnybos atstovės A. Prielgauskaitės, tyrimai bus atliekami Vokietijos laboratorijoje, o jų rezultatai vertinami Jungtinėje Karalystėje.

K. Mažeikos atstovas Justas Jaskonis BNS teigė, jog Vyriausybė dar turės spręsti dėl šių tyrimų apmokėjimo – kol kas juos apmoka VMVT, o Vyriausybei pritarus, kad būtų tikrinama maistinių grūdų kilmė, už juos mokės krovinių užsakovai.

Premjeras Mindaugas Sinkevičius antradienį pareiškė, kad tai yra bendra Baltijos šalių problema, todėl su Latvija jau tariamasi dėl bendros atsakomosios reakcijos.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigė, kad jei rusiškų grūdų krova augtų, reikėtų imtis griežtesnių priemonių siekiant tai pažaboti nacionaliniu, regioniniu ar ES lygiu. 

Problema iškilo grūdininkams neseniai pareiškus, kad iš Kaliningrado srities tranzitu per Baltijos šalių uostus eksportuojamus rusiškus grūdus siūloma gabenti gerokai pigiau nei lietuviškus, todėl pastarieji stovi sandėliuose, o ūkininkai prašo valdžios uždaryti rusiškų grūdų tranzitą per Lietuvą.