Tęsiami architektūrinę, kraštovaizdžio, želdynų vertę turinčios Vėžaičių dvaro sodybos  tvarkybos darbai. Neseniai priimti dvaro sodybos arklidės fasadų tvarkybos darbai.

Pastaraisiais metais Klaipėdos rajono savivaldybė ėmėsi dvaro sodybos atgaivinimo darbų: 2022– 2023 metais restauruoti Vėžaičių dvaro sodybos (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 249) pietų ir Vėžaičių dvaro sodybos šiaurės vartai. Parengtas ir suderintas Vėžaičių dvaro sodybos parko tvarkybos darbų projektas.

2024 m. spalio 24 d. tvarkybos darbų priėmimo komisija apžiūrėjo atliktus Vėžaičių dvaro sodybos arklidės fasadų tvarkybos darbus  ir nustatė, kad jie atitinka šiems darbams atlikti išduotame leidime nustatytus paveldosaugos reikalavimus.

Vėžaičių dvaro sodybos arklidė – vienas iš likusių dvaro statinių. Pastatas statytas 1908 m., rekonstruotas 1977–1978 (įrengtos perdangos, padidintos durų ir langų angos, keista stogo konstrukcija, įrengta kino salė bei biblioteka, pristatytas priestatas), 2011 m. atlikti restauravimo darbai ir statybos tvarkomieji darbai (kapitalinis remontas), pastatas pritaikytas kultūros namų paskirčiai. Restauravimo ir pritaikymo projekte atkurtos užmūrytos angos, pertinkuoti fasadai, pakeista stogo danga į keraminių čerpių.

Praėjus 13 metų, pagal UAB „Klaipėdos projektas“ parengtą tvarkybos darbų projektą pradėti Vėžaičių dvaro sodybos arklidės tvarkybos darbai, kuriuos vykdė UAB „Pamario restauratorius“. Atlikti istorinio mūro, metalinių fasado elementų, keraminių plytų mūro profiliuotų stačiakampio skerspjūvio bokštelių, kontraforsų betoniniai stogelių, segmentinių sąramų langų angų, nišų, durų angų dekoratyvinės spynų restauravimo, fasadų tinko remonto ir avarijos grėsmės pašalinimo, nuogrindos įrengimo darbai.

Iš dvaro istorijos

Vėžaičių dvaras istoriniuose šaltiniuose minimas nuo XVIII a. pradžios. Istorizmo stiliaus Vėžaičių dvaro sodybos ansamblio pastatai, išlikę nuo XIX a. pabaigos. Yra žinoma, kad Vėžaičių dvaras Volmeriams priklausė nuo 1774 m., kai Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Stanislovas Augustas Poniatovskis (1732–1798) už nuopelnus tarnyboje skyrė Vėžaičių žemes Gardino pavieto maršalkai, LDK tribunolo raštininkui Kazimierui de Polenta Volmeriui.  Grafams Volmeriams dvaras priklausė 300 metų (valdė keturios Volmerių kartos).

Paskutinis iki 1934 m. dvarą valdė Vaclovas Volmeris. Jovaldymo metu pastatyti išlikę pietų vartų ir ūkvedžio namo ansamblis, arklidės, karvidės pastatai. Dvaras nukentėjo I Pasaulinio karo metu. V. Volmeris per karą buvo ištremtas į Vokietiją. Po žemės reformos išparceliavus dvaro žemes, pasikeitus ekonominėms sąlygoms ir politinei situacijai, V. Volmeris jau nesugebėjo ūkininkauti. Apie 1936 m. dvarą iš varžytinių nusipirko Kostas Jašinskas. Jo valdymo metu nugriauta daug dvaro pastatų: tarp jų rūmai, mūrinė kalvė prie ūkinių pietų vartų, dviaukštis mūrinis dvaro raštininko namas, daugelis kitų, sunyko parkas, išardyta Skinijos krantinė. V. Volmeris mirė vienoje Vilniaus prieglaudų. 1940 m. dvaras nacionalizuotas. 1944 m. K. Jašinskas ir sūnus Vytautas pasitraukė su vokiečiais. Pirmaisiais pokario dešimtmečiais aktyviausiu Vėžaičių ūkinio gyvenimo centru buvo Samališkės bandymų stotis, įkurta dar 1935 m. buvusiame dvaro palivarke.

Šiuo metu šiame pastate veikia Vėžaičių kultūros centras. Jame organizuojamos parodos, veikia šokių būreliai, organizuojami įvairūs kultūriniai renginiai. Pradėtos organizuoti teatralizuotos ekskursijos po dvaro sodybą.

Iš prisiminimų: Įmantrios architektūros mūrinis pastatas, vadinamas „stainės“. Jame buvo laikomi grafo staininiai žirgai. Buvo 12 vietų rišamiems žirgams ir 4 gardai palaidiems. Grindys plytinės, sienos apklijuotos dekoratyvinėmis plytelėmis. Rytiniame gale buvo sandėliukai pašarams bei gyvenamosios patalpos žirgininkui. Vakariniame gale išdėstytos patalpos karietoms, rogėms, inventoriui. (Antanas Leketas. Prisiminiami apie Vėžaičių dvrarą, Garžgždai, 1990 m., mašinraštis Klaipėdos r. sav. Kultūros sk. vyriaus. specialistės paminklosaugai archyvas.). 1940 m. Vėžaičių dvaro aprašyme teigta, kad „ Arklių tvartas mūrinis. Ilgis 47,4 m, plotis 13,4 m. Stogas skiedrų. Visas arklių pertvarų įrengimas pavyzdingas /prieškarinis/, pilnoje tvarkoje. Trobesys gerame stovyje“. (Kauno apskrities archyvas, f. 2, ap. 1, b. 177 (buv. f. 392c, ap. 6, b. 21): Iš Žemės ūkio departamento Švietimo referentūros projektuojamų ž. ū . Mokyklų bylos).