Triušių auginimas natūriniame ūkyje – nuo ko pradėti ir kokią veislę rinktis?

Lietuvoje populiariausios mėsinių triušių veislės yra Kalifornijos, Burgundijos, Naujosios Zelandijos ir Didieji šviesiai sidabriniai, tačiau pradedantiesiems dažniausiai rekomenduojami ramesnio temperamento Naujosios Zelandijos ar Kalifornijos triušiai. Specialistų teigimu, net ir nedideliam šeimos ūkiui gali pakakti 2–3 patelių ir vieno patino, kad šeima reguliariai turėtų šviežios triušienos.

Kaip pasirinkti tinkamiausią veislę pradedančiajam, kiek triušių reikia šeimai, kokios laikymo sąlygos svarbiausios ir kaip užauginti kokybišką mėsą be didelių išlaidų. Tai itin pravers tiems, kas puoselėja natūrinio ūkio idėją.

Populiariausios veislės ir pasirinkimas pradedančiajam

„Šiuo metu Lietuvoje populiariausios mėsinių triušių veislės – Kalifornijos, Burgundijos, Naujosios Zelandijos bei Didieji šviesiai sidabriniai. Taip pat auginami mėsiniai mišrūnai – „Hyla“, „Termondai“, – vardija Lietuvos triušių augintojų draugijos pirmininkas dr. prof. Artūras Stimbirys.

Pasak pašnekovo, veislės pasirinkimas priklauso nuo augintojo lūkesčių ir patirties. Burgundų triušiai laikomi kiek baikštesniais ir sunkiau prognozuojamais, o Naujosios Zelandijos baltieji ar raudonieji bei Kalifornijos – ramesnio temperamento, todėl pradedantiesiems gali būti lengviau auginami.

Kiek triušių reikėtų laikyti, kad 3–5 asmenų šeima apsirūpintų mėsa? „Užtektų 2–3 patelių ir vieno patino. Jeigu viskas gerai, patelė veda 6–8 jauniklius, kuriuos po 4 mėnesių jau galima skersti. Per metus galima sulaukti 3–4 vadų. Pradžiai to tikrai pakaktų, o vėliau, be abejo, galima ir plėstis“, – sako asociacijos pirmininkas.

Vieno triušio užauginimas iki skerdimo svorio, nevertinant savo darbo sąnaudų, pasak profesoriaus, gali kainuoti iki 10 Eur, ypač jei dalis pašarų pasiruošiama savarankiškai.

Augimo tempas ir laikymo sąlygos

Dr. prof. A. Stimbirys pasakoja, kad intensyviai šeriant kombinuotais pašarais mėsinis triušis skerdimo svorį pasiekia per 3–4 mėnesius. Nors prekyboje dažniausiai siūlomos 1,1–1,5 kg svorio skerdenos, pašnekovas pastebi, kad vartotojai vis dažniau pageidauja apie 2 kg svorio produkcijos.

Triušių augintojas rekomenduoja triušius laikyti patalpose. Tai leidžia geriau kontroliuoti ligų prevenciją, ypač apsisaugoti nuo uodų platinamos miksomatozės. Be to, patalpose lengviau išvengti temperatūros svyravimų – žiemą neužšąla vanduo, o vasarą sumažėja perkaitimo rizika. Triušiai lengviau pakelia šaltį nei karštį, tačiau jiems visada turi būti užtikrintas švarus vanduo.

Pagal gyvūnų gerovės reikalavimus, triušis narve turi turėti galimybę atsistoti ant galinių kojų ir atlikti bent pusantro šuolio.

Apytikriai vienam gyvūnui rekomenduojamas 60 × 60 × 60 cm dydžio narvas, tačiau kuo daugiau erdvės – tuo geriau. „Kiti modifikuoja narvus, padaro du aukštus, kad triušis turėtų kur užlipti. Variacijų gali būti įvairių“, – sako asociacijos pirmininkas.

Būtina ląsteliena

„Patarčiau rinktis natūralų šėrimą – vasarą šerti žole, o žiemą – šienu. Triušių virškinimo sistema tokia, kad jai reikia daug ląstelienos. Šeriant vien kombinuotais pašarais ar grūdais gali sutrikti virškinimas. Racioną reikėtų papildyti natūraliais produktais“, – pataria pašnekovas ir priduria, kad renkantis kombinuotuosius pašarus reikėtų atkreipti dėmesį į jų kokybę, nes kai kurie gaminami su GMO. „Jei norite švaresnės mėsos, vertėtų tai įvertinti“, – pabrėžia dr. prof. A. Stimbirys.

Triušiams taip pat tinka įvairūs šakniavaisiai – pašariniai runkeliai, morkos. Pastarųjų galima nebrangiai įsigyti iš jas auginančių ūkininkų. „Paprastai morkos būna nuplautos, bet netinkamos prekybai – pernelyg kreivos, skilusios ar kitaip pažeistos, tačiau triušiams jos puikiai tinka“, – pastebi pašnekovas.

Triušiams būtina duoti ir įvairių šakelių bei šieno, nes tai padeda natūraliai nudilinti dantis. Jei triušis bus maitinamas tik koncentruotu pašaru, jo dantys gali peraugti.

Asociacijos pirmininkas atkreipia dėmesį ir į tvarumo idėjas: „Žmonės šalia namų turi įvairių augalų, kuriuos gali panaudoti triušių šėrimui. Be to, triušiai gali padėti panaudoti tam tikras maisto atliekas, pavyzdžiui, kopūstų ar morkų lapus.“

Skerdimas ir mėsos paklausa

„Yra VMVT reikalavimai, pagal kuriuos, norint realizuoti mėsą, be skerdyklos apsieiti nepavyks. Tai yra, jei norima prekiauti turguje ar parduotuvėje, būtina turėti reikalavimus atitinkančią skerdimo vietą. Tačiau jei žmogus triušieną naudoja tik savo reikmėms ir netiekia jos į rinką, triušį gali paskersti pats. Tai nėra sudėtingas procesas. Svarbu mėsą tinkamai laikyti – laikyti šaldytuve arba prireikus užšaldyti“, – tvirtina dr. prof. A. Stimbirys.

Pasak pašnekovo, skerdenos specialiai tirti nereikia, nes triušiai neserga žmogui pavojingomis ligomis. Be to, žalia triušiena paprastai nevartojama – ji termiškai apdorojama.

Nors triušiena laikoma viena vertingiausių mėsų – joje daug baltymų ir mažai riebalų – Lietuvoje jos paklausa išlieka ribota. Dažniausiai ji naudojama mažų vaikų mityboje.

Specialisto teigimu, viena iš priežasčių – žinių trūkumas. Triušiena yra liesa, todėl netinkamai paruošta gali būti sausa. Rekomenduojama ją marinuoti, kepti su papildomais riebalais ar specialioje kepimo rankovėje, kad išliktų sultingumas.

Dažniausios problemos ir ligos

Jauni triušiai iki 3–4 mėnesių gali susirgti kokcidioze, todėl profilaktikai dažnai naudojami kombinuotieji pašarai su koksiostatikais.

Kitas svarbus aspektas – gyvūnus įsigyti reikėtų iš patikimų augintojų ir vengti pirkti parodose, kur didesnė ligų plitimo rizika. „Perkant triušį svarbu atkreipti dėmesį, ar jis nečiaudi, neturi slogos. Nerekomenduočiau pirkti triušių parodose, nes į jas suvežami gyvūnai iš įvairių vietų, todėl sudaromos sąlygos ligoms plisti. Parodos iš esmės yra virusų ir bakterijų maišalynė“, – sako dr. prof. A. Stimbirys.

Triušius rekomenduojama vakcinuoti nuo triušių maro ir miksomatozės, ypač jei jie laikomi lauke. Vakcinacija paprastai kainuoja apie 1 eurą vienam gyvūnui.

Pašnekovas pabrėžia, kad triušių priežiūra nėra sudėtinga ir neatima daug laiko. „Be to, triušių priežiūra yra gera praktika vaikams – jie išmoksta atsakomybės“, – akcentuoja jis.

VMVT informacija

Triušių auginimas gali būti ekonomiškas ir tvarus pasirinkimas šeimai, tačiau net ir nedideliame ūkyje būtina laikytis gyvūnų gerovės bei maisto saugos principų. Siekiant realizuoti produkciją rinkoje, atsakomybės ir reikalavimų apimtis gerokai išauga.

VMVT informuoja, kad laikant triušius savo reikmėms ūkio registruoti nebūtina, nebent siekiama valstybės paramos. Triušiai neprivalo būti ženklinami ar registruojami.

Minimalūs laikymo reikalavimai nustatyti „Ūkinių gyvūnų gerovės reikalavimuose“ bei Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme. Triušius leidžiama laikyti narvuose lauke ir žiemą, tačiau gyvūnui turi būti sudaryta galimybė pasislėpti nuo nepalankių oro sąlygų.

VMVT duomenimis, tikrinant smulkius augintojus dažniausiai nustatomi laikymo sąlygų, biologinio saugumo ir higienos pažeidimai.

Beje, šias ir kitas rekomendacijas, o taip pat kaip susikurti natūrinį ūkį, rasite „Facebook“ grupėje „Natūrinis ūkis I Auginam sau“.