Panevėžio rajone atgimė Daniliškio dvaro liepų alėja: pasitinka neatpažįstamai pasikeitusi
Panevėžio rajone baigtas svarbus etapas saugant krašto gamtinį ir kultūrinį palikimą. Daniliškio dvaro sodybos parko liepų alėja po kruopščių tvarkymo darbų pasitinka pavasarį neatpažįstamai pasikeitusi – tapusi šviesesnė, saugesnė ir pasirengusi dar gyvuoti.
Istorija liepų šakose
Daniliškio dvaro alėja – tai ne tik medžių eilė, bet ir gyvas istorijos liudininkas, nors specialistai pastebi, kad ji nėra tokia sena, kaip pati dvaro sodyba.
„Nors Daniliškio dvaro istorija siekia senus laikus, liepų alėja yra palyginti nauja dvaro parko dalis. Darbus atlikusių arboristų teigimu, alėjai yra apie 100 metų, tad ji pasodinta gerokai vėliau nei kūrėsi pats dvaras. Alėja žaliuoja buvusio parko pakraštyje“, – teigia Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos Krekenavos regioninio parko lankytojų centro administratorius Arvydas Svirka.
Iš viso čia auga 315 medžių, iš kurių didžioji dauguma – 305 – yra liepos, papildytos pavieniais klevais ir vienu iškiliu ąžuolu.
Nuo mažų iki didelių darbų
Pasak A. Svirkos, ilgą laiką alėjos priežiūra buvo fragmentiška. Darbai vykdavo tik tada, kai gamta pati pareikalaudavo dėmesio – po didesnių audrų tekdavo šalinti lūžusias šakas ar vėjovartas. Rimtesnio genėjimo buvo vengiama, baiminantis pakenkti kultūros paveldo objektui.
Lūžis įvyko atsiradus galimybei pasinaudoti tarptautinio projekto lėšomis ir specialistų žiniomis. Buvo parengtas „Daniliškio dvaro sodybos parko liepų alėjos arboristinių priemonių tvarkymo planas“. Tai leido rangovams dirbti ne aklai, o tiksliai dokumentuojant kiekvieną veiksmą. Beveik 20 tūkstančių eurų kainavę darbai pareikalavo ir fizinio pasiruošimo – arboristams teko kilti net į 30 metrų aukštį, o metų pradžios pūgos darbus pavertė tikru iššūkiu.
Daniliškyje buvo nupjauti tik keli visiškai avariniai medžiai. „Kai kurie medžiai buvo stuobrinami – nupjaunami maždaug trijų metrų aukštyje, paliekant kamieną. Toks stuobrys tampa tikru viešbučiu vabalams, mikroorganizmams ir paukščiams. Net jei medis nebeauga, gyvybė jame tęsiasi“, – aiškina A. Svirka.
Siekiant, kad alėja būtų patrauklesnė lankytojams, buvo pakelta medžių laja – nugenėtos iki pat žemės nusvirusios šakos. Tai ne tik atvėrė vaizdą, bet ir įleido į alėją šviesos, kuri būtina apatinei augalijai ir pačių medžių sveikatai. Visos nugenėtos šakos buvo vietoje susmulkintos į drožles ir supiltos po medžiais.
Artėjant vasarai, Daniliškio alėjoje vyks seminarai specialistams, edukacijos moksleiviams ir visuomeniniai renginiai.
Misija – alėjų detektyvai
Daniliškio alėjos sutvarkymas – tai tik viena dalis tarptautinio projekto „Green Guardians“ (iš dalies finansuojamo ES Interreg VI-A Latvijos ir Lietuvos programos). Projekto tikslas kur kas platesnis – identifikuoti ir apsaugoti visas vertingas Šiaurės Lietuvos alėjas.
Šiuo metu duomenų bazėje jau yra 76 alėjos, tačiau organizatoriai įsitikinę – jų yra šimtai. Todėl iki birželio pradžios gyventojai dar kviečiami tapti „alėjų detektyvais“.
Medžių alėjos yra itin svarbios ne tik kaip istorinę atmintį saugantys objektai, bylojantys apie buvusius dvarus, senuosius kelius ar išnykusius kaimus, bet ir kaip gyvybiškai būtini „žalieji koridoriai“. Jos sujungia miškus bei pievas į vientisą tinklą, sudarydamos sąlygas augalams ir gyvūnams saugiai judėti žmogaus pakeistame kraštovaizdyje. Nors šis gamtos ir kultūros paveldo sluoksnis yra neįkainojamas, specialistai vis dar susiduria su dideliu duomenų trūkumu: kol kas informacija aktyviausiai plaukia iš Rokiškio, Kretingos bei Šiaulių rajonų, tačiau vis dar nėra jokių žinių apie alėjas Skuodo, Plungės, Telšių, Rietavo, Kelmės bei Pakruojo apylinkėse.
