Milijonų tonų bulvių perteklius Lenkijos ir Lietuvos ūkius stumia į bedugnę
Lenkijos bulvių sektorius, kaip ir Lietuvos, išgyvena vieną didžiausių krizių per pastaruosius dešimtmečius, kai rinkoje susikaupęs perteklius grasina sužlugdyti ištisus ūkius.
Naujausi duomenys rodo, kad sandėliuose šiuo metu yra nuo 700 tūkst. iki net 1 milijono tonų neparduotų bulvių, o tai kelia realią bankroto grėsmę daugeliui ūkininkų.
Situacija dar labiau komplikuojasi dėl visos Europos mastu susidariusio pertekliaus – vien keturiose didžiosiose šalyse (Nyderlanduose, Belgijoje, Vokietijoje ir Prancūzijoje) jis siekia apie 3,3 mln. tonų, todėl spaudimas kainoms juntamas visame žemyne.
Didelę įtaką krizei Lenkijoje ir Lietuvoje daro padidėję bulvių importai iš kitų Europos Sąjungos šalių.
Lenkijos bulvių federacijos teigimu, rinką užplūdo produkcija iš Vakarų Europos, kuri buvo nukreipta į Lenkiją sumažėjus paklausai kitose rinkose. Dėl to vietos ūkininkai priversti konkuruoti su pigesne importine produkcija, o prekybos tinklai šią situaciją išnaudoja mažindami supirkimo kainas.
Kai kuriais atvejais kainos smuko tiek, kad ūkininkauti jau nuostolinga, o kai kur Europoje ūkininkai netgi dalija produkciją nemokamai ar moka už jos utilizavimą. Tai rodo, kad rinka nebesugeba absorbuoti perteklinės pasiūlos.
Paradoksalu, tačiau krizę iš dalies lėmė ir geri derliai. Lenkijoje bulvių derlius siekė apie 7 mln. tonų, t. y. derlius penktadaliu didesnis nei ankstesniais metais. Tačiau tuo pačiu metu mažėja vartojimas – per kelis dešimtmečius bulvių suvartojimas vienam gyventojui reikšmingai sumažėjo, nes keičiasi mitybos įpročiai. Tai reiškia, kad vidaus rinka nebepajėgia sugerti tokio kiekio produkcijos, o eksporto galimybės išlieka ribotos.
Krizė taip pat atskleidžia struktūrines problemas: nepakankamą sandėliavimo infrastruktūrą, priklausomybę nuo prekybos tinklų ir silpną perdirbimo sektoriaus integraciją.
Reaguodama į situaciją, Lenkijos valdžia planuoja investicijas – vien sandėliavimo infrastruktūrai numatyta apie 41 mln. zlotų (apie 9–10 mln. eurų), o platesnėms paramos priemonėms gali būti skiriama daugiau nei 1 mlrd. eurų. Vis dėlto ekonomistai pabrėžia, kad vien finansinė pagalba neišspręs problemos, jei nebus subalansuota pasiūla ir paklausa visos Europos mastu.
Ši situacija turi platesnį poveikį regionui. Lenkija yra viena didžiausių bulvių augintojų Europoje, todėl jos rinkos svyravimai daro įtaką ir kaimyninėms šalims, įskaitant Lietuvą. Jei kainos Lenkijoje krenta, pigesnė produkcija patenka ir į Lietuvos rinką, mažindama vietinių ūkininkų konkurencingumą. Tai kelia iššūkių ne tik ekonominiu, bet ir socialiniu požiūriu, nes gali mažėti ūkių pajamos ir darbo vietų skaičius kaimo vietovėse.
