ŽŪM be kanclerio ir viceministro: kai žuvis pūva nuo galvos

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) šiuo metu dirba neturėdama nei nuolatinio kanclerio, nei viceministro. Nors institucijos tikina, kad funkcijos vykdomos sklandžiai, politologai įžvelgia galimas įtampas valdžioje ir rizikas ministerijos veiklos efektyvumui.

Kanclerio nebuvimas – (ne)problema?

Ministerijos administracijos vadovo – kanclerio – funkcijos šiuo metu pavestos Teisės ir personalo skyriaus vedėjui Algirdui Sereikai. Kaip nurodo pati ministerija, toks sprendimas atitinka galiojančius teisės aktus.

„Ministerijos kanclerio funkcijų nenutrūkstamumą nustato Vyriausybės įstatymas. Jeigu kanclerio laikinai nėra, ministras paveda funkcijas vienam iš struktūrinių padalinių vadovų. Šiuo metu taip ir yra“, – teigiama ŽŪM komentare.

Ministerija pabrėžia, kad veikla vykdoma glaudžiai bendradarbiaujant su žemės ūkio ministru ir politine vadovybe, o funkcijų vykdymas esą užtikrinamas.

Tačiau politologas Lauras Bielinis į situaciją žvelgia kur kas kritiškiau. Jo teigimu, kanclerio nebuvimas rodo galimus nesutarimus valdžios viduje.

„Politinė prasme kanclerio nebuvimas rodo, kad ministerijoje ir aplink ministeriją politiniame lauke yra įtampos ir vyksta derybų procesas“, – sako L. Bielinis.

Nesutarimų atspindys?

Pagal valdančiųjų koalicinį susitarimą, Žemės ūkio ministerija priklauso „Nemuno aušros“ partijai. Būtent ji į ministrus delegavo daug kritikos sulaukiantį Andrių Palionį.

Anot L. Bielinio, nesutarimai gali tvyroti ne tik tarp skirtingų partijų koalicijoje, bet ir tos pačios partijos viduje.

„Klausimas, kurios partijos atstovas turėtų užimti postą, kas toks – net ir toje pačioje partijoje gali tapti nesutarimų ir įtampos priežastimi“, – pažymi jis.

Politologas taip pat atkreipia dėmesį ir į praktines tokios situacijos pasekmes. Jo vertinimu, kanclerio nebuvimas gali apsunkinti ministro darbą bei sukelti administracinių iššūkių.

„Didžiulės struktūros administravimas išskaidomas, o tai gali sukurti terpę organizaciniam chaosui“, – sako L. Bielinis.

Vyriausybė problemos nemato

Ministrės Pirmininkės Ingos Ruginienės patarėjas Ignas Algirdas Dobrovolskas atskleidė, kad Premjerė situaciją vertina santūriau. Anot jos, idealiu atveju ministerijos turėtų turėti nuolatinius kanclerius, tačiau sprendimai dėl komandos formavimo priklauso pačiam ministrui.

„Žinoma, geriausia, kai visos ministerijos turi nuolatinius kanclerius, tačiau politinės komandos formavimas yra ministro atsakomybė“, – teigia I. Ruginienės atstovas žiniasklaidai.

Premjero patarėjas taip pat pabrėžia, kad šiuo metu Vyriausybė nemato neigiamų pasekmių dėl laikino kanclerio.

„Ši situacija mums yra žinoma, tačiau šiuo metu jokių trikdžių nematome. Tikimės, kad ministrui artimiausiu metu pavyks turėti ir nuolatinį kanclerį“, – Ministrės Pirmininkės poziciją atskleidžia I. A. Dobrovolskas.

Ministras neturi ir viceministro

Nepaisant oficialių patikinimų, situacija ŽŪM kelia klausimų dėl ministerijos valdymo stabilumo ir politinės vienybės, nes ministerijoje trūksta ne tik kanclerio, bet ir viceministro.

Ministerija patvirtina, kad viceministro klausimas yra itin aktualus. Šiuo metu kandidatūros į šias pareigas yra svarstomos, tačiau konkretus sprendimo terminas dar nėra nustatytas.

„Atsižvelgiant į pareigų svarbą, siekiama užtikrinti, kad paskirtas asmuo atitiktų aukštus kompetencijos, patikimumo ir skaidrumo reikalavimus“, – nurodo ŽŪM.

Ministerija taip pat pripažįsta, kad papildomo viceministro poreikis yra aktualus, siekiant efektyviau paskirstyti atsakomybes politinėje komandoje ir užtikrinti sklandų veiklos koordinavimą.

Tuo metu L. Bielinis ir toliau laikosi kritiškesnės pozicijos. „Tai atspindi politinę įtampą valdančiojoje daugumoje. Greičiausiai nėra paprasta susitarti net dėl šių pozicijų“, – teigia politologas.

„Agrobitė“ primena, kad sausio mėnesį Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos deleguotas žemės ūkio viceministras Artūras Pekauskas ir ministro patarėjas Mindaugas Petkevičius turėjo palikti pareigas, nes tarp „valstiečių“ ir „aušriečių“ kilo konfliktas.

Platesnis kontekstas

Nors ministerija pabrėžia, kad veikla vykdoma sklandžiai, dalį politinio ir organizacinio krūvio šiuo metu perima ministro komanda – patarėjai.

Ministerijos pateikti duomenys rodo, kad jų veikla apima tiek tarptautinį atstovavimą, tiek itin intensyvų darbą regionuose. Pavyzdžiui, „aušriečių“ gretose 2024 m. į Seimą kandidatavęs, bet nepatekęs Genadijus Vorobjovas, 2025 m. buvo net 31 komandiruotėje.

„Sprendimai dėl ministro patarėjų komandiruočių priimami atsižvelgiant į tarnybinį būtinumą, numatytų funkcijų vykdymą ir ministerijos veiklos prioritetus. Komandiruotės planuojamos siekiant užtikrinti efektyvų atstovavimą, bendradarbiavimą su institucijomis bei tinkamą sprendimų įgyvendinimą. Taip pat vadovaujamasi galiojančiais teisės aktais, reglamentuojančiais politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų statusą ir veiklą“, – oficialiai apie sprendimus dėl komandiruočių komentuoja ŽŪM.

Nors oficialiai pabrėžiama, kad ŽŪM veikla vyksta sklandžiai, dviejų svarbių grandžių – kanclerio ir viceministro – nebuvimas rodo ne tik organizacinius iššūkius, bet ir galimą politinės valios trūkumą susitarti dėl esminių sprendimų.

Ilgainiui tokia situacija gali ne tik apsunkinti kasdienį ŽŪM darbą, bet ir silpninti strateginių sprendimų priėmimą. Todėl klausimas lieka atviras: ar tai laikinas pereinamasis etapas, ar signalas apie gilesnes valdysenos problemas, kurios gali turėti ilgalaikių pasekmių visam žemės ūkio sektoriui.