Šalčio gniaužtuose – Geležių kaime užšalo vandens bokštas

Šiųmetė žiema Panevėžio rajono gyventojams pateikė ne vieną išbandymą. Spaudžiant stipriam šalčiui ir įšalui skverbiantis gilyn į žemę, Geležių kaimo gyventojai susidūrė su neeiline situacija – dėl užšalusio vandentiekio teko keisti kasdienius įpročius ir vandenį neštis iš šulinių ar parduotuvių.

Kai gamta stipresnė už techniką

Geležių kaimo gyventojas Tomas pasakoja, kad su vandens tiekimo trikdžiais susiduria jau trečią savaitę. Nors buityje gelbsti šulinio vanduo, geriamąjį tenka pirkti parduotuvėje. Situacija neeilinė – manoma, kad dėl didelių šalčių sustingo pats vandens bokštas.

Bokštą prižiūrintis Albinas Šarkanas patvirtina: per 25-erius jo darbo metus tai pirmas kartas, kai metalinis bokštas neatlaikė gamtos stichijos.

„Bokštas metalinis, stovi 15 tonų vandens. Kiek galėjau, naktimis vandenį judindavau, bet vartotojų mažai, vanduo nejuda tiek, kiek reikia, ir jis tiesiog užsitraukė ledu“, – pasakoja savininkas.

„Tokia situacija šiame kaime susidarė pirmą kartą, vandentiekio sistema čia itin specifinė – išvedžiota „eglutės“ principu per kiemus ir ūkius, todėl ne visi gyventojai yra vienodai priklausomi nuo centrinio tiekimo“

Vanduo „pagal tvarkaraštį“

Nors situacija sudėtinga, sprendimų ieškoma kasdien. Kad žmonės neliktų visiškai be vandens, Albinas rado techninę išeitį – vandenį iš gręžinio tiekia tiesiai į trasą, aplenkdamas užšalusį bokštą. Tiesa, dėl techninių niuansų ir siekio apsaugoti siurblius, vanduo jungiamas tam tikromis valandomis: ryte, per pietus ir vakarais.

„Esu aptaręs su žmonėmis, kuriomis valandomis jiems vandens reikia labiausiai. Kas tuo metu atsisuka kraną – vandenį turi“, – aiškina A. Šarkanas. Anot jo, kol laikosi dideli šalčiai, atšildyti masyvios konstrukcijos neįmanoma, tad tenka laukti pavasario ir tuomet galvoti apie modernią bebokštę sistemą.

Problema – ne tik geležiuose

Karsakiškio seniūnė Rima Jaškūnienė pastebi, kad tokia situacija šiame kaime susidarė pirmą kartą, o kaimo vandentiekio sistema yra itin specifinė – išvedžiota „eglutės“ principu per kiemus ir ūkius, todėl ne visi gyventojai yra vienodai priklausomi nuo centrinio tiekimo, mat daugelis jau seniai naudojasi asmeniniais šuliniais ar gręžiniais.

Tačiau tai nėra tik vieno kaimo bėda – Velžio komunalinio ūkio vadovas Vaidas Virbalas pabrėžia, kad ši neeilinė žiema negailestingai apnuogino senas viso rajono problemas. Pagrindinė jų – prieš 40 metų sekliai kloti vamzdynai, kurie dažnai siekia vos vieno metro gylį, nors saugiam tiekimui užtikrinti reikėtų bent 1,80 metro.

Situaciją dar labiau apsunkina mažas vandens vartojimas, dėl kurio naktį sustojęs vanduo vamzdžiuose tiesiog sustingsta.

„Surasti tikslią vietą, kurioje atkarpoje užšalo vanduo, praktiškai neįmanoma, o kasti įšalusią žemę – itin sudėtinga“, – teigia V. Virbalas.

Šiuo metu rajone yra ir daugiau „karštų“ taškų – Krekenavoje, Genėtinių kaime, kur be vandens likę apie 10 namų ūkių. Kai kuriais atvejais vienintelis sprendimas – vandens vežimas iki pat pavasario atlydžio.