Užsimojo į kaimą grąžinti talkas

LRT RADIJO laidoje „Už Vilniaus“ Stebulių ateities bendruomenės narė Rita Sabestinienė prasitarė, kad atgaivins kaime talkas, į kurias anksčiau rinkdavosi ir giminės, ir kaimynai. Ar nukasti bulves, ar sunešti malkas norinčių visada buvo – tai puiki proga susitikti, pabūti drauge, padaryti gerą darbą ir dar pasėdėti prie vaišių stalo. „Ir dabar mes, bendruomeniečiai, norime susirinkti, norime kartu būti, mums smagu, pasiilgstame vienas kito. Tai argi tik už stalo sėdėsi? Norisi ir kokį gerą darbą padaryti. Užtat taip ir nusprendėme: talkinsime vieni kitiems“, – sako ji.

Talkų atgaivinimas, kaip senovėje – su dainomis, bendromis vaišėmis – kaimo gyvasties išraiška. Anksčiau tai buvo įprasta, o dabar norisi šią tradiciją atgaivinti. Kita vertus, padėti įveikti sunkesnius darbus labai svarbu – vyresnio amžiaus žmogui kai kuriuos kaimiškus darbus vienam nudirbti tiesiog neįmanoma, ypač jei namiškiai gyvena užsienyje ir negali parlėkti dėl kiekvieno darbelio Lietuvon. „Aišku, žmogus gali pasisamdyti, bet ateis svetimas, ir dar kainuos. O bendruomeniečiams – tai puikus pretekstas susimatyti, kartu ir padirbėti“, – sako Rita.

Jau ir pabandė – bendruomenės nariai talkino raudami linus, kasdami bulves. „Įsitikinome, kad labai smagu“, – patikina ji.

Pas ūkininkę Laimą Malinauskienę kasė bulves. „Ir bulves padedame nukasti, ir padainuojame, ir pasivaišiname, o dar Laima kiekvienam į namus įdeda bulvių“, – pasakoja Rita. Pernai ūkininkė vėl paruošė dirvą bulvėms, o plotas bus didesnis nei įprastai – bulvių reikia daugiau. „Ir bendruomenės renginiuose ji tai cepelinus verda, tai bandų kepimo edukacijas veda, tai bendruomeniečiams bulvių tiesiog duoda, net pinigų neima, tad jų reikia daugiau. O jau nukasti mes tikrai padėsime – čia jokios problemos nėra“, – sako ji. Patikina, kad jei kokiam vyresniam bendruomenės nariui reikės malkas sunešti, mielai tai padarys.

Ji atkreipia dėmesį, kad ne kiekvieną svetimą žmogų norisi įsileisti į savo namus ar kiemą. „Reikia kokį darbą nudirbti, o svetimą žmogų įsileisti, kad jis apie kampus landžiotų, ne visi nori. Ir aš pagalvoju, ar norėčiau? Ko gero, ne“, – kaip buvusi policininkė svarsto Rita. O bendruomenės žmonės, kuriuos gerai pažįsta, yra patikimi. „Mes vieni kitus gerai pažįstame, tai visai kas kita – ir saugumo prasme, ir darbai greičiau padaromi, ir smagiai pasibūname“, – sako ji.

Talkas organizuoti nori kone visi – tai daugiau nei darbas, tai susiėjimas. Vienas kviesis padėti sodinti pomidorus šiltnamyje, kita bendruomenės narė planuoja parsivežti žemių į sodybą. „Ar sunku pulkui žmonių tas žemes išlyginti, panešioti, pagrėbti? Tikrai ne. Kiek kalbų, džiaugsmo, net ir pavargus gera kartu pasėdėti prie vaišių stalo. Ir jai nereikės vienai vargti“, – sako Rita.

Talkos prie bendruomenės namų – aplinkos tvarkymas, gėlių sodinimas – jau tapo įprasta Stebulių ateities bendruomenės dalimi. Tai daroma kiekvieną pavasarį ir vasarą. „Dabar tik pasitvarkyti reikia, o pradžioje darbo buvo kaip reikiant – kol krūmus išrovėme, išlyginome sklypą, žole užsėjome, gėlynus apsodinome“, – pasakoja ji. Tvarkysis ir šį pavasarį – jokių išimčių.

„Žinokit, mūsų senjorai saugūs. Jie žino, kad jei kokia bėda – bendruomenė tuoj atlėks ir padės“, – LRT RADIJO laidos „Už Vilniaus“ vedėjui Edvardui Kubiliui sakė viena iš Stebulių bendruomenės lyderių Rita Sabestinienė, įsitikinusi, kad talkos kaime turi sugrįžti.

Dineta Babarskienė („Dzūkų žinios“)