Ūkininkai mėgins paskatinti A. Palionį dirbti per „mėšlo trešimo plano“ pristatymo akciją Vilniuje

Lietuvos pieno gamintojų organizuotoje protesto akcijoje Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkė Zita Dargienė iškėlė vieną iš aktualiausių pieno sektoriaus problemų – tręšimo mėšlu planus. Jų reikalavimus moteris pavadino pertekliniu biurokratiniu mechanizmu, kuris realios naudos neduoda. „Kai per dvejus metus teisės aktas keičiamas 7 kartus – tai jau nebe sveikumo požymis“, – sakė ūkininkė. Tokia dažna kaitaliojimo praktika, anot jos, sukūrė chaosą, kuriame sunku susigaudyti net pačioms institucijoms, todėl ūkininkai mėgins gegužės 14 d. Vilniuje pristatyti šią problemą viešai.

Nuoseklumo trūkumas

2026 m. kovo 16 d. žemės ūkio ministras Andrius Palionis informavo Seimo Kaimo reikalų komitetą, Vyriausybę ir Lietuvos ūkininkų sąjungą, jog administracinė našta sumažinta ir tręšimo planų rengti tręšiantiems vien tik mėšlu ar srutomis nebereikia. Tačiau Z. Dargienė teigia, kad reali situacija yra sudėtingesnė – galiojanti tvarka vis dar numato atvejus, kai tokie planai privalomi.

Tręšiant daugiau kaip 30 hektarų tam tikras kultūras mėšlu ar srutomis, kai naudojama leidžiama 170 kg azoto hektarui norma, tręšimo planas tampa būtinas. Ūkininkė pateikia ir konkrečius pavyzdžius, kurie, jos teigimu, rodo sistemos nelogiškumą: vienu atveju planas būtinas tręšiant smulkias ar sėklines bulves, kitu – tokios pat normos taikymas stambioms bulvėms plano nereikalauja. Panaši situacija susidaro ir su augalų deriniais – atskirai auginamiems augalams planas nereikalingas, tačiau jų mišiniui jis jau tampa privalomas. Tai, pasak pašnekovės, yra tik dalis pavyzdžių, atskleidžiančių reguliavimo nenuoseklumą.

Formalus reikalavimas

Pasak Z. Dargienės, šiandien susiduriama su paradoksu – nei ūkininkai, nei kontrolės institucijos iki galo nebesupranta, kokia tvarka galioja.

„NMA, ūkininkai ir net pati ministerija yra pasiklydusi ir vargiai žino, koks teisės aktas šiuo metu galioja“, – teigė ji.

Didžiausia problema, anot jos, yra ne tik nuolat besikeičiantys reikalavimai, bet ir pati tręšimo planų esmė, kuri realiame ūkininkavime neturi prasmės.

Pagal Nitratų direktyvą yra aiškiai nustatyta pagrindinė riba – į dirvą negali patekti daugiau kaip 170 kg azoto hektarui. Tačiau Lietuvoje papildomai reikalaujama rengti tręšimo planus būtent mėšlui ir srutoms, nors, Z. Dargienės teigimu, tokia prievolė nėra privaloma Europos Sąjungos lygiu. Tręšimo planai ir apskaita direktyvoje įvardijami kaip savanoriška priemonė, o ne imperatyvus reikalavimas.

Be to, akcentuojama ir platesnė problema – skirtingas pačios sąvokos „tręšimo planas“ supratimas.

Anot Z. Dargienės, tarptautinėje praktikoje tręšimo planas reiškia subalansuotą mineralinių trąšų poreikio apskaičiavimą, įvertinant dirvožemio savybes, planuojamą derlių, augalus, priešsėlį ir kitus agronominius veiksnius. Tokiu atveju mėšlas yra tik vienas iš kintamųjų, o ne pagrindinis planavimo objektas. Tuo tarpu Lietuvoje, jos teigimu, mėšlo ir srutų apraše įtvirtinamas iškreiptas požiūris, kai tręšimo planas faktiškai tampa privalomas tik gyvulininkystės ūkiams.

„Jeigu daugiau patręšti negalima, tai koks tikslas apskritai rengti tą planą?“ – retoriškai klausia Z. Dargienė. Ji pabrėžia, kad kontrolės praktikoje dažniausiai tikrinama ne tai, kaip tręšiama, o ar pats dokumentas yra parengtas. Dėl to sistema, jos teigimu, tampa formali – svarbu, kad planas būtų, o realūs agronominiai sprendimai lieka antrame plane.

Laiko ir finansų sąnaudos

Ekonominė šios tvarkos pusė taip pat kelia įtampą. Pasak Z. Dargienės, vieno tręšimo plano parengimas ūkiui vidutiniškai kainuoja daugiau kaip 1 000 eurų. Tai ypač juntama dabartinėmis sąlygomis, kai pieno sektorius susiduria su kainų stagnacija ar kritimu. Jei ūkis patenka į patikrą ir plano neturi, sankcijos gali būti taikomos per visas išmokas, todėl net ir abejojant tokio dokumento prasmingumu ūkininkai yra priversti jį rengti.

Papildomą nepasitenkinimą kelia ir dialogo su institucijomis stoka. Pasak ūkininkų atstovės, balandžio viduryje vykusiame pasitarime buvo pateikta 16 socialinių partnerių pastabų, tačiau į nė vieną jų nebuvo atsižvelgta. Tai, jos teigimu, rodo, kad diskusija vyksta formaliai, o realus ūkininkų įsitraukimas į sprendimų priėmimą išlieka ribotas.

„Mes, ūkininkai, nesame prieš tikrus tręšimo planus. Mes už tikrus, kada tręšiama mineralinėmis trąšomis ir norima viršyti rekomenduojamą nustatytą augalui normą“, – pažymėjo pašnekovė.

ŽŪM pozicija

Tuo tarpu Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) laikosi priešingos pozicijos. Ji pabrėžia, kad tręšimo planų rengimas yra būtinas siekiant įgyvendinti Europos Sąjungos įsipareigojimus ir užtikrinti aplinkos apsaugą.

ŽŪM teigimu, tokie planai padeda išvengti perteklinio azoto patekimo į vandenis, o jų rengimas nėra sudėtingas – ūkininkai gali naudotis nemokamu planavimo įrankiu Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje. Be to, ministerija akcentuoja, kad šie reikalavimai neturi reikšmingo poveikio ūkių konkurencingumui ar sektoriaus išlikimui.

Vis dėlto būtent čia išryškėja esminis požiūrių skirtumas. Ūkininkai tręšimo planus vertina kaip formalų, brangų ir realios vertės neturintį dokumentą, tuo tarpu ministerija juos laiko būtina ir proporcinga priemone, padedančia įgyvendinti ES reikalavimus. Skirtingai interpretuojama ir pati Nitratų direktyva – ūkininkai pabrėžia jos savanoriškumo principą, o ministerija akcentuoja pareigą užtikrinti kontrolę ir atsekamumą.

Ūkininkai tikina šį kartą neketinantys trauktis ir sieksiantys realių pokyčių, o vienas iš jų reikalavimų – tiesioginis dialogas su sprendimus priimančiais politikais.

„Į kitą susitikimą be ministro net neketiname eiti – pagaliau turi pasikeisti ši tvarka“, – teigia Z. Dargienė ir priduria: „Jeigu Žemės ūkio ministerija ir Aplinkos ministerija ir toliau kabins ūkininkams makaronus dėl perteklinių reikalavimų rengti tręšimo planus mėšlui ar srutomis, tai noriu pranešti, kad ūkininkų bendruomenėje 2026-05-14 planuojamas protestas prie Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijų, kurio metu planuojama biurokratams susipažinimui atvežti mėšlo ir srutų.“

Tuo metu ministerija nurodo, kad tręšimo planų rengimo tvarka šiuo metu yra peržiūrima ir vyksta diskusijos su socialiniais partneriais, tačiau konkrečių terminų, kada galėtų įvykti pokyčiai, kol kas neįvardija.