Šalnų kompensacijos: milijonai paskirstyti, ūkininkams – „ubago ašaros“?

Praėjusių metų pavasarinės šalnos smarkiai smogė Lietuvos sodams ir uogynams. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) neseniai skelbė, kad ūkininkams kompensuoti nuostoliai siekė net 3,3 mln. eurų. Tačiau dalis ūkininkų teigia, kad realybėje šios išmokos – simbolinės ir neatitinka patirtos žalos. Vienas jų – Žemaitijoje ūkininkaujantis uogų augintojas (redakcijai pavardė žinoma), kurio teigimu, skirtos kompensacijos nesiekia nė dešimtadalio realių nuostolių.

„Kur 900 eurų, o kur – 8 tūkstančiai“

Ūkininkas pasakoja, kad dėl šalnų buvo sunaikinta apie 60 proc. jo braškių derliaus.

„Komisija nustatė 60 proc. nušalimą. Pagal ankstesnių metų patirtį, iš tokio ploto būdavo apie 8 tūkst. eurų pajamų“, – sako jis. Tačiau šiemet gauta kompensacija siekia vos apie 900 eurų.

„Be abejo, naivu tikėtis, kad valstybė kompensuos visus nuostolius. Bet 900 eurų? Tokia suma nepadengia praktiškai nė vienos išlaidų sąskaitos“, – teigia ūkininkas.

Jo skaičiavimu, bendri prarasti piniginiai srautai galėjo siekti ir 20–25 tūkst. eurų.

Juokingą išmoką už patirtą žalą gavo ir Lietuvos uogų augintojų asociacijos (LUAA) narys Audrius Meseckas.

„Mano atveju pervedė 100 eurų, o jeigu būtų nenušalę, būtų buvę gal kokie 4000 eurų. Tai kelis procentus padavė, o reklamuojasi, kad kompensavo nuostolius“, – tiesiai šviesiai rėžia pašnekovas.

Skaičiai kelia klausimų

ŽŪM skelbia, kad iš viso buvo pateiktos 368 paraiškos, o kompensacijoms skirta 3,3 mln. eurų.

„Perskaičiau tuos skaičius ir natūraliai kilo klausimas – kur tie pinigai nuėjo. Dalinant išeina visai kiti skaičiai“, – sako kompensacijų skirstymo objektyvumu abejojantis ūkininkas iš Žemaitijos. Jo teigimu, panašią situaciją aptaria ir kiti uogų augintojai.

„Nesu vienas. Kiek skaičiau socialinėje erdvėje esančius komentarus, daug kas gavo juokingas sumas. Tai tiesiog ubago ašaros“, – priduria jis.

LUAA narys A. Meseckas teigia, kad problema slypi pačioje kompensavimo sistemoje.

„Kompensacijos skaičiuojamos pagal plotą. O kiek realiai prarandi pajamų – metodika to neįvertina“, – sako jis. Anot jo, ši sistema ypač nepalanki šiuolaikiniams intensyviems ūkiams.

„Šiandien į mažesnį plotą sodinama tankiau, sukuriama didesnė vertė. Bet vertinamas tik plotas. Dėl to išmokos neatspindi realių nuostolių“, – aiškina A. Meseckas.

Parama – pagal nustatytus tarifus

Iš tiesų, pagal patvirtintas taisykles ir ŽŪM pateiktus duomenis, išmokos uogininkams nustatomos fiksuotu tarifu už hektarą, priklausomai nuo žalos dydžio. Pavyzdžiui, braškių augintojams, patyrusiems 50–70 proc. nuostolį, skiriama 580 eurų už hektarą. Tai reiškia, kad kompensacija nepriklauso nuo konkretaus ūkio pajamų ar patirtų nuostolių, o tik nuo deklaruoto ploto ir žalos procento.

ŽŪM pabrėžia, kad kompensacijos niekada nebuvo skirtos pilnam nuostolių padengimui.

„Žinoma, tai nėra visiškas nuostolių atlyginimas, o dalinė kompensacija, skirta padėti ūkininkams bent iš dalies sumažinti patirtus finansinius sunkumus“, – teigiama ministerijos atsakyme.

Ministerija taip pat akcentuoja, kad skirta maksimali galima suma: 1,1 mln. eurų iš ES ir 2,2 mln. eurų iš nacionalinio biudžeto. Išmokų dydžiai, anot ŽŪM, nustatyti įvertinus pajamingumą, sąnaudas ir žalos poveikį ūkiams, taip pat valstybės finansines galimybes.

Smulkieji jaučiasi palikti nuošalyje

Vis dėlto ūkininkai sako, kad tokia sistema realiai nepadeda išgyventi sudėtingų sezonų.

„Valstybės požiūris į smulkiuosius ūkininkus... jie merdi. Esame šeimos ūkis, stengiamės dėl vartotojų, bet kai negauni jokios paskatos – sunku“, – sako pašnekovas iš Žemaitijos. Anot jo, kompensacijų trūkumas tiesiogiai riboja ūkio ateitį.

„Ateina naujas sezonas – iš kokių pajamų investuoti į naują sezoną? Reikia naujus plotus apsodinti. Piniginių lėšų trūkumas sumažina plėtrą. Tiesiog esi priverstas dar labiau mažintis, nes tiek, kiek buvau pasiskaičiavęs negavau praėjusiais metais“, – teigia jis.

Tai ne pirmi metai, kai kompensavimo mechanizmas sulaukia kritikos. A. Meseckas pažymi, kad 2024 m. kompensacijas gavo tik 48 ūkiai, nors nuostolių patyrė gerokai daugiau ūkininkų.

„Tuomet žalas patyrę ūkiai tiesiog neatitiko tam tikrų biurokratinių reikalavimų“, – sako LUAA narys.

Nuo 2024 m. kompensacijos už gamtos stichijų sunaikintą visą derlių nesulaukia ne tik uogų, bet ir daržovių augintojai. „Agrobite.lt“ jau kiek anksčiau rašė apie E. Sasnausko situaciją, kai 2024 m. liūtys pražudė 100 proc. jo derliaus, o patirti nuostoliai siekė 700 tūkst. eurų, iš kurių jokios dalies niekas neatlygino.

Ieškoma sprendimų, bet kol kas – tik pažadai

„Jeigu galėtume apsidrausti nuo šalnų, būtų kita kalba. Aš nedvejodamas apsidrausčiau. Deja, nuo šalnų gali draustis tik grūdininkai, mums tokio draudimo nėra“, – sako ūkininkas iš Žemaitijos. Jam antrina ir A. Meseckas: „Esame siuntę ŽŪM užklausas ir prašymus, kad kompensacijos išmokas suvienodintų su grūdininkų. Nes pastarieji turi galimybę draustis, kai kurie nesidraudžia, o po to prašo kompensacijų, uogų augintojams tokių sąlygų nėra“.

ŽŪM teigia ieškanti ilgalaikių sprendimų ir svarstanti prevencines priemones, pavyzdžiui, investicijas į apsaugą nuo šalnų. Tokias kalbas sako girdėjęs ir LUAA narys.

„Teko girdėti, kad ministerija planuoja prevencinių priemonių nuo šalnų programą. LUAA palaiko tokią idėją, nes kompensacijos būna nedidelės, todėl jau geriau investuoti į galimybes išsaugoti derlių, pvz., tunelinius šiltnamius ir pan. Kalbėta, kad ši priemonė galėtų startuoti rudenį, žadamas net 80 proc. finansavimo intensyvumas. O ar taip tikrai bus, pamatysime“, – sako A. Meseckas.

Tačiau kol kas ūkininkai gyvena ne pažadais, o skaičiais – ir jie, kaip rodo šių metų kompensacijos, daugeliui kelia daugiau klausimų nei atsakymų.