ŽŪR pirmininko rinkimai: M. Maciulevičius klausia, ką daryti su Žemės ūkio rūmais?

Prieš kelerius metus gerokai nukraujavę Žemės ūkio rūmai (ŽŪR), iš kurių pasitraukė per 10 ūkininkų organizacijų ir įkūrė Lietuvos žemės ūkio tarybą, netrukus rinks naują pirmininką. Į naujo ŽŪR pirmininko postą pretenduoja trys kandidatai – Saulius Daniulis, Mindaugas Maciulevičius ir Algimanta Pabedinskienė. Šiandien pristatome į ŽŪR ateitį žvelgia Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“ valdybos narys M. Maciulevičius:

Ką daryti su Žemės ūkio rūmais? Nugriauti? Žemę suarti? Pasėti daugiametę pievą – gal būtų daugiau naudos?

Kartais, klausantis diskusijų, gali susidaryti įspūdis, kad būtent tokie „sprendimai“ ir siūlomi. Tačiau jei rimtai – sektoriui Rūmai vis dar rūpi. O jei rūpi, vadinasi, jų reikia. Tik klausimas – kokių?

Šiemet Žemės ūkio rūmai mini šimtmetį. Prieškario Lietuvoje tai buvo institucija, kuri realiai modernizavo žemės ūkį: stiprino kooperaciją, skatino inovacijas, padėjo ūkininkams vienytis ir tapti konkurencingiems. Tai buvo vienijanti platforma, vedusi sektorių į priekį. Šios istorinės pamokos šiandien vėl tampa aktualios.

Šiandien sektoriuje netrūksta iššūkių ir kartais – susipriešinimo. Todėl reikalinga stipri, profesionali ir vienijanti institucija, kuri ne konkuruotų su asociacijomis, o jas telktų. Rūmai turi tapti koordinuojančia platforma – vieta, kur susitinka ūkininkai, kooperatyvai, verslas, savivalda ir valstybė.

Vienas svarbiausių siūlomų prioritetų – bioekonomikos plėtra. Lietuva turi milžinišką potencialą bioekonomikoje: biometanas, biokuras, perdirbimas, aukštesnės pridėtinės vertės produktai, žiedinė ekonomika regionuose. Tačiau šiandien trūksta koordinacijos – tarp savivaldybių, tarp verslo ir ūkininkų, tarp valstybės institucijų.

Kas, jei ne Žemės ūkio rūmai, galėtų tapti nacionaliniu bioekonomikos koordinavimo centru? Rūmai galėtų identifikuoti, kuriuose regionuose kokios kryptys stipriausios, kur galima kurti bioenergetikos, perdirbimo ar kooperacijos centrus, ir padėti sujungti savivaldą, verslą, kooperatyvus bei ūkininkus į bendrus projektus. Tai natūrali Rūmų stiprybė – būti tiltu tarp sektorių ir institucijų.

Rūmai taip pat galėtų tapti pagrindiniu koordinatoriumi tarp įmonių, žemdirbių ir kooperatyvų, padedančiu kurti ilgalaikes partnerystes, bendrus investicinius projektus, stipresnes tiekimo grandines. Tai – ne teorija, o praktinė niša, kur šiandien trūksta aiškaus lyderio.

Kita svarbi kryptis – nacionalinio maisto saugumo ir užpirkimų sistema. Valstybiniai užsakymai kariuomenei, viešajam sektoriui ir rezervams turi tapti stabilumo instrumentu Lietuvos ūkininkams ir kooperatyvams. Rūmai galėtų koordinuoti modelius, kurie stiprintų vietinę gamybą ir kartu didintų valstybės maisto saugumą.

Ne mažiau svarbi kooperacijos plėtra, eksporto stiprinimas, jaunųjų ūkininkų įtraukimas, inovacijų sklaida ir stiprus sektoriaus atstovavimas Lietuvoje bei ES. Tai darbai, kuriems reikia bendros platformos ir koordinacijos.

Todėl šimtmečio metais svarbiausia ne griauti, o stiprinti. Ne skaldyti, o vienyti. Kurti modernius, stiprius ir realią vertę kuriančius rūmus. Laikas stiprėti. Kartu.