Rizika auga: Europoje paukščių gripo atvejų skaičius šoktelėjo kelis kartus

Šių metų pavasaris paukščių laikytojams Europoje kelia daugiau nerimo nei įprastai: 2,6 tūkst. laukinių paukščių patvirtintas paukščių gripas, kai tuo pačiu laiku pernai jų buvo 558. Tai rodo, kad šiemet virusas gamtoje intensyviau cirkuliuoja ir didina riziką visam paukštininkystės sektoriui.

Daugiausiai užsikrėtusių laukinių paukščių nustatyta Nyderlandų, Vokietijos ir Danijos pajūrio regionuose – teritorijose, kur susitelkia ir persidengia intensyvūs paukščių migracijos srautai.

Situacija naminių paukščių laikymo vietose taip pat įtempta: Europos ūkiuose šiemet jau nustatytas 251 protrūkis, iš kurių daugiausia Lenkijoje (102 protrūkiai), Vokietijoje (39), Nyderlanduose (16), Danijoje (14).

Lietuvoje paukščių gripo protrūkiai ūkiuose buvo patvirtinti 2025 m. Iš viso pernai užfiksuoti penki protrūkiai, iš jų keturi komerciniuose paukščių ūkiuose ir vienas – savo reikmėms laikomų paukščių ūkyje.

Virusas plinta ten, kur jam susidaro palankios sąlygos

„Virusas dažniausiai patenka į ūkius, kur biosaugos priemonės taikomos aplaidžiai arba yra ignoruojamos. Pakanka vieno neatsargaus veiksmo, netinkamai laikytų lesalų ar pakratų, kad infekcija išplistų į paukščių laikymo patalpas“, – pabrėžia Vilija Grigaliūnienė, VMVT Priežiūros departamento vyriausioji valstybinė veterinarijos gydytoja.

Vienas užsikrėtimo atvejis gali  reikšti ūkio likvidavimą

Jei ūkyje bent vienam paukščiui patvirtinamas paukščių gripas, privaloma sunaikinti visus laikomus paukščius, naudotus pašarus ir galimai užterštas priemones, siekiant užkirsti kelią ligai plisti. Vėliau atliekamas valymas, visapusiška dezinfekcija, o ūkis galimai atsistatys tik po ilgo laiko.

Ribojimai nesibaigia ūkio teritorijoje – aplink nustatomos apsaugos ir priežiūros zonos, kuriose ribojamas paukščių judėjimas. Tai paveikia ir kaimyninius, į ribojimų zonas patenkančius, ūkius. Regione, kuriame nustatomas protrūkis, esantiems paukščių ūkiams ir paukštienos produktams pritaikomi ribojimai iš kitų ne ES šalių. Tai labai nuostolinga ne tik ūkiui, kuriam patvirtintas protrūkis, bet ir visai šalies ekonomikai.

Kodėl virusas patenka į ūkius?

VMVT specialistų teigimu, tai dažniausiai su biosaugos pažeidimais tiesiogiai susijusios priežastys:

• žmonių ir transporto judėjimas tarp ūkių;
• nepakankama dezinfekcija;
• netinkamai laikomi pakratai ir lesalai;
• biosaugos reikalavimų ignoravimas.

Vienintelė apsauga – kasdienė biosauga

Tiek paukščių gripas, tiek kitas paukščiams pavojingas virusas – Niukaslo liga – kelia didelę grėsmę paukštininkystei Europoje. Abi ligas platina laukiniai paukščiai, o dėl protrūkio likviduojamas visas ūkis. Esminis skirtumas tarp jų yra tas, kad Niukaslo ligą galima kontroliuoti vakcinacija, kurią ūkininkai gali taikyti savanoriškai. Tačiau biosauga yra svarbiausia priemonė, galinti užkardyti viruso patekimą.

Pavasarį būtinas didesnis budrumas

Pavasarinės paukščių migracijos laikotarpiu laukinių ir naminių paukščių susidūrimas tampa neišvengiamai dažnesnis, todėl VMVT ragina paukščių augintojus elgtis taip, tarsi virusas jau būtų šalia: tinkamai saugoti lesalus, riboti pašalinių asmenų lankymąsi naminių paukščių laikymo vietose, dezinfekuoti įrangą, griežtai kontroliuoti atvykstantį transportą.