Miškininkai diegia vieningą gaisrų stebėjimo sistemą, aptiksiančią jų židinius
Norėdama efektyviau apsaugoti miškus nuo gaisrų Valstybinė miškų urėdija (VMU) diegia vieningą jų stebėjimo sistemą, kuri automatiškai aptiks gaisrų židinius, nustatys jų koordinates ir nedelsiant informuos atsakingas tarnybas.
Kaip pranešė VMU, planuojama, kad sistemą sudarys 151 detektorius, ji bus paremta dirbtiniu intelektu, leidžiančiu tiksliau atskirti realius gaisrus nuo klaidingų signalų. Naujos kartos detektorių veikimo atstumas sieks iki 15 kilometrų, todėl bus užtikrinta platesnė teritorijų aprėptis.
Planuojama, kad sistema bus taikoma daugiau nei 1,95 mln. hektarų miškų teritorijoje ir visu pajėgumu turėtų funkcionuoti nuo 2027 metų pabaigos.
VMU pabrėžia, kad norint suvaldyti miškų gaisrus vien techninių sprendimų nepakanka, tad būtinas ir atsakingas visuomenės elgesys. Miškininkai ragina gyventojus netoleruoti žolės deginimo ir apie tokius atvejus informuoti.
Pasak urėdijos, deginant žolę sunaikinamas paviršinis dirvožemio sluoksnis, žūsta augalai, jų sėklos, vabzdžiai, ropliai, smulkūs žinduoliai, perintys paukščiai ir jų jaunikliai. Ugnis naikina natūralias buveines ir trikdo ekosistemų pusiausvyrą. Sausomis ir šiltomis savaitėmis net ir nedidelė liepsna gali greitai išplisti iš pievų ir lengvai persimesti į miškus, durpynus, gyventojų sodybas ar ūkinius pastatus.
„Kiekvieną pavasarį susiduriame su ta pačia problema – žolės deginimu, kuris dažnai klaidingai laikomas nekenksmingu. Tačiau net ir nedidelė liepsna gali greitai išplisti ir tapti rimtu pavojumi miškams, žmonių turtui ar net gyvybei“, – pranešime cituojamas urėdijos vadovas Valdas Kaubrė.
Savo ruožtu Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) pabrėžia, kad miestuose ir miesteliuose draudžiama deginti gamtinės kilmės atliekas – tam skirtos specialios surinkimo aikštelės. Kaimo vietovėse leidžiama deginti tik sugrėbtą sausą augmeniją, laikantis saugaus atstumo nuo pastatų.
Griežtai draudžiama deginti augalus miškuose, durpynuose, taip pat kurti laužus ir naudoti atvirą ugnį, išskyrus tam skirtas ir pažymėtas laužavietes, mėtyti neužgesintus degtukus, nuorūkas ir kitus daiktus, galinčius sukelti gaisrą.
„Siekdami sumažinti gaisrų atvirosiose teritorijose skaičių ir nustatyti pernykštės žolės padegėjus, valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai vyksta į gyvenvietes, atvirąsias teritorijas, stebi jas dronais, kartu su miškininkais bei aplinkos apsaugos darbuotojais dalyvauja reiduose“, – cituojamas PAGD Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos viršininkas Aurimas Gudžiauskas.
VMU duomenimis, pernai Lietuvos miškuose užregistruota 110 gaisrų, išdegintas 49,5 ha plotas. Šiemet miškininkai jau užfiksavo du gaisrus, kurių metu sudegė 0,02 ha miško paklotės.
