Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) atstovai dalyvavo Žemės ūkio rūmų organizuotame renginyje „Sanitarinių apsaugos zonų registravimo praeitis, dabartis ir ateitis. Ką reikia žinoti ūkio subjektams?“, kuriame diskutuota dėl sklandaus sanitarinių apsaugos zonų (SAZ) įregistravimo proceso užtikrinimo nepažeidžiant įvairių šalių – verslo, gyventojų, valstybės – teisių ir teisėtų interesų.

Pasitarimas organizuotas atsižvelgiant į Seimo 2022 m. gruodžio 23 d. priimtus Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pakeitimus, kuriais dvejiems metams pratęsta galimybė ūkio subjektams įregistruoti SAZ, atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikiant teritorijų įregistravimą patvirtinančius dokumentus. Įstatymo pataisomis taip pat nustatyta, kad neatlikus šių procedūrų iki 2025 metų, subjektai negalės tęsti vykdomos veiklos.   

Pasak NŽT vadovo Sauliaus Mocevičiaus, pagal ankstesnį teisinį reglamentavimą, ūkio subjektai, vykdantys ūkinę veiklą, dėl kurios būtina nusistatyti ir įregistruoti SAZ, iki 2022 m. gruodžio 31 d. turėjo pasižymėti teritorijas, kuriose taikytinos šios specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Tačiau iki nustatyto termino tai padarė (atliko visas privalomas procedūras) ne visi ūkinę veiklą vykdantys ir ją tęsti planuojantys subjektai.

„Kaip neretai pasitaiko, nemažai ūkio subjektų tai suskubo daryti paskutiniais praėjusių metų mėnesiais, todėl kai kur atsirado techninių darbų vykdymo nesklandumų, taip pat ir įvairių nesusipratimų su gyventojais. Taigi Seimo priimtos įstatymo pataisos, tikimės, leis tiek ūkio subjektams, tiek NŽT užtikrinti kur kas sklandesnį darbų organizavimą, palaikyti glaudesnį dialogą su vietos bendruomenėmis, išsamiai atsakyti į žmonėms rūpimus konkrečius klausimus“, – pažymėjo S. Mocevičiaus.

NŽT Geodezijos ir nekilnojamojo turto kadastro skyriaus vedėja Jurgita Macinkevičienė atkreipė dėmesį, kad SAZ teritorijai įregistruoti ūkine veikla suinteresuoti asmenys turi turėti dokumentą (pvz., detalųjį ar specialųjį planą, ar kt.), kuriame tokia teritorija būtų pažymėta. Tuo atveju, jeigu tokio dokumento nėra, privaloma atlikti poveikio visuomenės sveikatai vertinimą ir gauti žemės sklypų savininkų sutikimą įregistruoti SAZ. Tais atvejais, kai žemės sklypų formavimo metu SAZ nebuvo nustatyta, NŽT išduos išvadą, pagal kurią nereikės gauti žemės sklypų savininkų sutikimo įregistruoti SAZ.  

Sanitarinės apsaugos zona (SAZ) – aplink stacionarų taršos šaltinį arba kelis šaltinius esanti teritorija, kurioje dėl galimo neigiamo planuojamos ar vykdomos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai galioja Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymu nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos.

SAZ zonų nustatymo tikslai:

– apsaugoti visuomenės sveikatą nuo ūkinės veiklos keliamų visuomenės sveikatai darančių įtaką veiksnių galimo neigiamo poveikio arba sumažinti šio poveikio riziką;

– suderinti fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, savivaldybių ir valstybės interesus dėl teritorijos naudojimo ir veiklos plėtojimo teritorijoje sąlygų, siekiant užtikrinti visuomenės sveikatos saugą.

Nustatytose SAZ draudžiama statyti gyvenamosios paskirties pastatus (namus), sodo namus, viešbučių, administracinės, prekybos, maitinimo, kultūros, mokslo, poilsio, gydymo, sporto ir religinės paskirties pastatus, specialiosios paskirties pastatus, susijusius su apgyvendinimu, įrengti minėtų objektų patalpas kitos paskirties pastatuose, steigti rekreacines teritorijas, išskyrus atvejus, kai minėti objektai naudojami tik įmonės ar ūkininko ūkio reikmėms.