Stėgalių stumbrynas - išsigelbėjimas ne tik stumbrams, bet ir žemės ūkiui

Iniciatyva „UžmESk akį“ kviečia gegužės mėnesį aplankyti žalią ir europietišką Lietuvą. Stėgalių stumbrynas yra vienas iš 12 įspūdingų projektų, kurie reikšmingi ne tik Lietuvai, bet ir visai Europai.

Stėgalių stumbrynas – Europos Sąjungos lėšomis įkurtas ir 2023 m. duris atvėręs pirmasis Lietuvoje stumbrynas, kuriame patelės poruojamos su genetiškai skirtingais stumbrų patinais. Inovacijas, naujoves ir į raudonąją knygą įrašytus stumbrus galėsite pamatyti gegužės 10 d. viename iš nemokamų atvirų durų dienų „UžmESk akį“ renginių, kuriuos organizuoja Centrinė projektų valdymo agentūra.

Viskas prasidėjo dar 2014 m., kai Panevėžio rajone sukilo ūkininkai, kurie teigė, kad reikia iššaudyti stumbrus, nes jie daro žalą, ištrypia pasėlius. Taip pat lietuviška populiacija buvo susikoncentravusi vidurio Lietuvos nedidelėje teritorijoje, vyko kraujomaiša, buvo labai didelė ligų grėsmė.  Tuomet pradėta ieškoti sprendimo – įkurti saugomą teritoriją arba mažinti bandą gaudant, skirstant ir pervežant į kitas teritorijas.

Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos direktorius Eimutis Gudelevičius pasakoja sulaukęs skambučio iš Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorės Rūtos Baškytės, kuri domėjosi teritorija stumbrų apgyvendinimui: „Taip sutapo, kad mes kaip tik buvome sutvarkę teritoriją Stėgalių gamtiniame kpmplekse ir kuri mūsų nuomone labai tiko stumbrynui įrengti Dzūkijoje. Tuomet kartu su gerai žinomu stumbrininku Ryčiu Papšiu ir medžioklėtyros ekspertu daktaru Artūru Kibiša pradėjome planuoti stumbryną – idėją, kaip jis galėtų atrodyti“.

Stumbrynas – išsigelbėjimas ne tik stumbrams, bet ir žemės ūkiui

Atsiradus ES investicijomis finansuojamam projektui „Stumbrų apsaugos priemonių įgyvendinimas“ buvo nuspręsta Dzūkijos nacionalinio parko Stėgalių gamtiniame komplekse atidaryti stumbryną.

„Kadangi mūsų teritorija yra miškinga, nutolusi nuo gyvenviečių, taip pat mažai žemės ūkio paskirties žemės, mažai ūkininkų, mažai rizikos, kad apgyvendinti stumbrai padarys žalos žemės ūkiui“, – pasakoja direktorius E.Gudelevičius.

Teritorija, kurioje turėjo būti atidarytas stumbrynas, yra nutolusi nuo Baltarusijos sienos tik per 16 km, aplink šią vietą buvo nuolat sutinkami stumbrų patinai atklydę iš Baltarusijos. Direktorius teigia, jog Dzūkijos krašte 2022 metais buvo užfiksuoti net 28 stumbrų patinai atklydę iš Baltarusijos: „Jie čia gyveno, todėl tikslas buvo ES lėšomis  pagauti vidurio Lietuvoje gyvenančias stumbrų pateles, sumažinant bandose patelių skaičių, Dzūkijos nacionaliniame parke įrengti stumbryną, kurio aptvaruose stumbrų patelės būtų adaptuojamos, vėliau suformavus bandą išleidžiamos į laisvę. Laisvėje jos susijungs su iš Baltarusijos atklydusiais patinais, susiformuos naujos bandos, kurios tikėtina gyvens Dzūkijos miškingose teritorijose“.

Lietuvoje buvo didelė problema – stumbrai veisėsi tarpusavyje, vyko kraujomaiša, dalis jauniklių numirdavo iš karto, dalis – užaugdavo nesveiki, ligoti, tačiau gavus finansavimą šią problemą buvo galima išspręsti suporuojant lietuviškas pateles su baltarusiškais patinais taip ne tik didinant genetinę įvairovę, tačiau ir išsaugant sveiką ir stabilią populiaciją.

Nors stumbrynui įkurti prireikė 7-nerių metų, bet direktorius teigia, kad buvo laiko gerai pasiruošti ir viską tinkamai suprojektuoti: „Iš ES lėšų suprojektavus stumbrynui aptvarus su visa infrastruktūra, stumbryno priežiūrai ir aptarnavimui, buvo nuspręsta sukuriant tradicinės architektūros sodybą su visais priklausiniais: stumbrininko nameliu, svirnu, ūkiniu pastatu, kluonu, kuriame laikome techniką ir pašarus, kitą reikalingą įrangą. Vėliau pradėti gaudyti stumbrai“.

Aptvaruose – net 25 stumbrai

Trijuose atskiruose aptvaruose, kurių bendras plotas 100 ha, įrengta visa infrastruktūra: pašėrimo vietos, automatinės girdyklos, kurios net žiemos metu neužšąla, druskos laižyklos, pašarinės aikštelės, smėlio aikštelės, šėryklos šienui, pašiūrės nuo saulės.

Direktorius E.Gudelevičius teigia, kad pirmasis aptvaras yra ekspozicinis, pritaikytas žmonėms: „Į ekspozicinį aptvarą buvo atvežti 4 lietuviški stumbrai patinai. 3 m aukštyje įrengtame take žmonės gali saugiai pasivaikščioti ir jais pasigrožėti. Takas eina tarp medžių lajų, pabaigoje yra įrengta apžvalgos aikštelė, tad galima stebėti, kaip jie maitinasi, maudosi smėlio voniose. Stumbrai jau priprato prie žmonių, jų nebijo, fotografuojami pozuoja“.

Kiti du aptvarai skirti bandų formavimui. Direktorius pasakoja, kad 2023 m. viename iš aptvarų, patelės gyvenusios su baltarusišku patinu ir atsivedusios jauniklių, suformavus bandą, buvo išleistos į laisvę: „Mes papildomai juos šeriame, tad jie toli nenueina, laikosi arčiau stumbryno, maitinasi kirtavietėse, miškuose ir pievose, sėkmingai gyvena natūraliomis sąlygomis. Keliems stumbrams yra uždėti antkakliai su GPS imtuvais, kad galėtume juos stebėti. Truputį pašerdami mes juos išlaikome, kad jie nenueitų iki dirbamų laukų“.

Aptvaruose šiuo metu yra 25 stumbrai: 4 lietuviški patinai yra ekspoziciniame aptvare, antrame aptvare yra 6 patelės ir 4 jaunikliai, ruošiami išleisti į laisvę. Trečiame aptvare yra 10 patelių, kurios buvo atvežtos šiais metais naujos bandos formavimui. Pas šias stumbrų pateles įleistas stumbras patinas vardu „Dunstas“ atvežtas iš Vokietijos.

Direktorius teigia, kad ES lėšos padėjo pradėti suvaldyti populiaciją: gaudyti, skirstyti, pervežti ir išleisti sveikus gyvūnus į laisvę: „ES investicijos padėjo įrengti Stėgalių stumbryną, Telšių stumbryną, suremontuoti ir praplėsti Pašilių stumbryną, padaryti stumbrų gaudyklas, nupirkti pašarų papildomam stumbrų šėrimui ir priemonių stumbrų stebėsenai. Tik šių lėšų pagalba bus didinama stumbrų genetinė įvairovė ir jiems negrės išnykimas“.

Be visų šių įrengtų pastatų stumbryne taip pat dirba stumbrais besirūpinantys darbuotojai, kurie gali papasakoti begalę įdomios informacijos. E.Gudelevičius ragina gegužės 10 d. apsilankyti nemokamoje atvirų durų dienoje, kurioje bus galima ne tik susipažinti su stumbrais ir stumbrynu, bet ir prisidėti prie gamtos puoselėjimo.

Gegužės mėnesio renginiai

Gegužės 10 d. nuo 10 val. iki 12 val. bus ekskursija po stumbryną, kurios metu lankytojai sužinos apie „Stumbrų apsaugos priemonių įgyvendinimo“ projektą, pamatys stumbrininko namelį ir susipažins su stumbrais.

„Ryte stumbrai ateina maitintis, o dieną ilsisi miškelyje, tačiau visuose aptvaruose yra vaizdo stebėjimo kameros, tad jeigu stumbrų matomoje vietoje nebūtų – lankytojams visada galime parodyti filmuotą medžiagą. O atvažiavę į stumbryną žmonės pamatys ne tik jį, tačiau taip pat Stėgalių ežeriuką, įspūdingą kadagyną, gamtines vertybes“, – teigia direktorius.

Nuo 13 val. iki 15 val. lankytojų laukia talka padirbėti prie stumbryno: iškirsti nereikalingas atžalas, pušaites, iškasti invazinius augalus.

Viso projekto vertė yra daugiau nei 5,5 mln. eurų. Šiomis lėšomis buvo įrengtas ne tik Stėgalių stumbrynas, bet ir daugybė papildomų dalykų: stumbrų gaudyklės, įranga stumbrų priežiūrai, atlikti veterinariniai ir genetiniai tyrimai, užbaigta Pašilių stumbryno rekonstrukcija.

„Džiaugiamės, kad ES lėšomis galėjome atidaryti šį stumbryną, kurį lanko ne tik lietuviai, bet ir užsieniečiai. Buvo atvažiavę net ukrainiečiai, kurie nori su mumis bendradarbiaut ir sakė, kad visą Europą pravažiavo ir taip įrengto stumbryno nematė kaip pas mus, tad jį tikrai verta aplankyti“, – šypsosi direktorius.

Atvirų durų dienų „UžmESk akį“ metu savo įmonių ir įstaigų duris atvers tiek viešojo, tiek privataus sektorių atstovai, sėkmingai pasinaudoję ir besinaudojantys ES investicijų suteikiamomis galimybėmis. Renginių ciklas vyks gegužės 2-31 dienomis.

Kviečiame ne tik „užmesti akį“ į projektus, bet ir sudalyvauti įtraukiančiose veiklose, edukacijose ir ekskursijose. Visi renginiai – nemokami, tačiau dėl riboto žmonių skaičiaus būtina registracija.