Mokslas, politika ir žvejyba: Klaipėdoje spręstos Baltijos jūros problemos

Europos Komisijos Jūrų reikalų ir žuvininkystės generalinio direktorato vadovė Charlina Vitcheva lankėsi Klaipėdoje, kur dalyvavo svarbiuose susitikimuose ir renginiuose, skirtuose Baltijos jūros išteklių valdymui, žuvininkystės sektoriaus ateičiai. Šis aukšto lygio vizitas pabrėžė Lietuvos ir Europos Sąjungos institucijų bendrą įsipareigojimą spręsti sudėtingas Baltijos jūros problemas, stiprinant mokslo ir politikos dialogą.

Atkreipė dėmesį į nerimą keliančias problemas

Klaipėdoje vykusios Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (ICES) metinės mokslinės konferencijos metu Ch. Vitcheva kartu su žemės ūkio viceministru Arūnu Jagminu ir Klaipėdos universiteto vadovybe bei mokslininkais aptarė Baltijos regiono iššūkius ir bendradarbiavimo galimybes, akcentuojant, kad mokslu grįsti sprendimai yra būtini siekiant išsaugoti jūrų ekosistemas ir užtikrinti žuvininkystės sektoriaus gyvybingumą.

Pasinaudodamas proga, viceministras A. Jagminas atkreipė generalinio direktorato vadovės dėmesį į didžiausią nerimą keliančią problemą – Baltijos jūros žvejybos sektoriaus situaciją. Dėl išteklių nykimo, nuoseklaus žvejybos galimybių mažinimo ir vis labiau ribojančių veiklos sąlygų šio sektoriaus ateitis tampa vis labiau neapibrėžta.

„Lietuva yra pasiryžusi išsaugoti likusį Baltijos jūros žvejybos sektorių. Mūsų bendras tikslas – atkurti žuvų išteklius, kad ES Baltijos jūros žvejybos sektorius galėtų gyvuoti. Žvejybos intensyvumas jau kurį laiką yra labai mažas, tačiau žvejybos galimybių mažinimas neduoda laukiamų rezultatų. Todėl sprendimai turi būti priimami užtikrinant pusiausvyrą tarp aplinkosauginių, socialinių ir ekonominių tikslų, taip pat atsižvelgiant į geopolitinį kontekstą – agresorė Rusija vykdo netvarią žvejybą, ignoruodama mokslines rekomendacijas, kai tuo tarpu ES valstybės deda didžiules pastangas ištekliams išsaugoti“, – pabrėžė A. Jagminas.

Tą pačią dieną vyko ir aukšto lygio ICES bei Europos Komisijos renginys, skirtas ekosisteminiu požiūriu grįstam žuvininkystės valdymui Baltijos jūroje. Jame dalyvavo politikos formuotojai, mokslininkai ir regiono ekspertai, kurie diskutavo apie Baltijos jūros būklę, išteklių atkūrimo galimybes ir integruotą valdymą.

Konstruktyvus dialogas su žvejais

Vizito metu generalinio direktorato vadovė Ch. Vitcheva susitiko ir su Baltijos jūros bei priekrantės žvejų atstovais.

Žvejai išreiškė susirūpinimą dėl savo verslų perspektyvų, kasmet mažinamų kvotų, aptarė ruonių daromą žalą, kėlė klausimus dėl žuvų išteklių būklės ir pernelyg griežtų kontrolės priemonių.

Jie pabrėžė, kad mažas Baltijos laivynas negali būti vertinamas pagal tuos pačius kriterijus, kaip ES laivynai, veikiantys kituose jūros vandenyse, kur žvejybos sąlygos daug palankesnės, todėl būtina užtikrinti proporcingą, lankstesnę ir realybę atitinkančią kontrolės sistemą.

Žvejai taip pat paragino Europos Komisiją atsižvelgti į regiono specifiką ir įvertinti, kad agresorė Rusija ir toliau vykdo intensyvią žvejybą Baltijoje, taip dar labiau apsunkindama pastangas atkurti išteklius ir išsaugoti ES žvejybos sektoriaus gyvybingumą.

Ch. Vitcheva padėkojo už atvirą ir konstruktyvų dialogą, pabrėždama, kad žvejų susirūpinimas yra pagrįstas ir gerai suprantamas. „Baltijos jūra serga, o žuvininkystė – tai toks sektorius, kuris tiesiogiai priklauso nuo gamtos išteklių. Tai nėra žvejų kaltė, todėl labai svarbu, kad kartu ieškotume sprendimų, kurie būtų teisingi ir subalansuoti,“ – teigė Europos Komisijos atstovė.