Siūbuojamas VMVT laivas: ar vadovybės kaita užtikrintų didesnį efektyvumą?

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) šiomis dienomis atsidūrė dėmesio centre po to, kai pasirodė pranešimas apie tai, jog tarnybos vadovei – Audronei Mikalauskienei – buvo pasiūlyta trauktis iš pareigų dėl prarasto politinio pasitikėjimo. Tačiau nei Vyriausybė, nei pati vadovė situacijos nedetalizavo. „Agrobite.lt“ pakalbinti politikai pripažįsta, kad toks tylėjimas kelia dar daugiau klausimų dėl VMVT skaidrumo ir atsakomybės.

Politinio pasitikėjimo dilema

Buvęs žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius atkreipė dėmesį, jog problema pirmiausia kyla Vyriausybės lygmeniu: „Pasikviesti vadovę ir pasakyti, kad prarastas politinis pasitikėjimas nenurodant nieko konkretaus – tai tam tikras diktatas buvusios Vyriausybės vadovo. Jei jau vadovas turi trauktis, reikia aiškiai pasakyti – kodėl.“

Politikas VMVT veikloje mato teigiamų pokyčių, t. y. labiau atsižvelgiama į ūkininkus, teikiamos konsultacijos, o ne vien taikomi draudimai. „Pastebėjau stiprius žingsnius ir dėl grūdų eksporto kontrolės, ypač rusiškų, kai buvo sumažintas srautas. Tai buvo teigiami darbai“, – pažymėjo K. Starkevičius.

Tuo tarpu parlamentaras Valius Ąžuolas svarstė, kad vadovei trauktis pasiūlyta galbūt dėl nustatytų pažeidimų. „Gali būti, kad yra nusižengimų, dėl kurių grėstų didesnės pasekmės. Todėl leidžiama pasitraukti savo noru – toks variantas patogesnis ir vadovei, ir valstybei. Tačiau jei pažeidimų yra, už juos turi būti atsakyta“, – kalbėjo jis.

Kęstutis Mažeika pridūrė, jog Vyriausybės tylėjimas tik didina neaiškumą. „Keista, kad institucijos, kurios turėtų patikrinti informaciją, neatlieka darbo. Atrodo, kad tokia praktika tampa norma“, – stebėjosi Kaimo reikalų komiteto pirmininkas.  

Ar VMVT tinkamai informuoja visuomenę?

Viešojoje erdvėje daug kalbėta apie visuomenės informavimą dėl nesaugių maisto produktų, staigų VMVT atsisakymą nurodyti tikslius kiekius ir kitus niuansus. Tačiau šiuo atveju ne visi politikai įžvelgė problemą.

K. Starkevičiaus manymu, tarnyba dirba pagal nustatytus reglamentus: „Nematau, kad kažkas būtų slepiama nuo visuomenės. Jei produkcija neatitinka reikalavimų, ji tikrai pašalinama.“

V. Ąžuolas pažymėjo, kad VMVT pertvarka, dėl kurios sumažėjo padalinių skaičius, sumažino ir kontrolės galimybes. „Kuo mažiau žmonių atlieka patikrinimą, tuo klaidų bus tik daugiau. Tą mes ir matome“, – tvirtino jis.

K. Mažeika taip pat priminė, kad informavimo procesas reglamentuotas ir suderintas su kitomis institucijomis. „Kaltinti vien VMVT nėra teisinga. Nuostatai dėl informavimo priimti seniai, bet nepasiūlyta dėl to jokių pokyčių. Todėl dažnai prekybos tinklai patys imasi daugiau iniciatyvos informuodami vartotojus“, – akcentavo Seimo narys.

Dvigubi standartai – grėsmė pasitikėjimui

Ne kartą buvo keltas klausimas ir dėl galimų VMVT „dvigubų standartų“ didelėms ir mažoms įmonėms. K. Starkevičius tokias kalbas vertino atsargiai: „Neturiu faktų, tad negaliu komentuoti. Reikia skaičių – kiek sustabdyta didelėms, kiek mažoms įmonėms“.

Tuo tarpu V. Ąžuolas įsitikinęs, kad kalbos apie „dvigubus standartus“ kenkia pasitikėjimui visa sistema. „Tai juk maisto produktai. Žmonės nori jaustis saugūs, o kai viena po kitos pasirodo žinutės apie užkrėstą produkciją – tai labai liūdna“, – pabrėžė politikas.

K. Mažeika pridūrė, kad problema gali slypėti struktūroje: „Didžiosios įmonės taip pat turi veterinarijos gydytojus, kuriuos iš dalies finansuoja valstybė, t. y. jie dirba tiek privačiam verslui, tiek valstybei, galbūt tai yra pasekmė. Mažosios įmonės, atrodo, patiria didesnį spaudimą. Nors teisės aktai visiems vienodi ir visi vienodai jų turėtų laikytis“.

Seimo vaidmuo ir būtini pokyčiai

Ar rudens sesijoje Seimas turėtų svarstyti VMVT vadovybės atskaitomybės klausimą? K. Starkevičius siūlė pirmiausia sulaukti aiškių atsakymų iš Vyriausybės ir tik tada galvoti apie tam tikrus sprendimus.

V. Ąžuolas priminė parlamentinės kontrolės funkciją ir akcentavo, kad jeigu išties yra problema, ją reikėtų spręsti kuo greičiau, o ne tempti ir laukti, kol pasekmės bus dar sunkesnės.

K. Mažeika taip pat išskyrė, kad Seimo vaidmuo šiuo atveju apsiriboja tik parlamentine kontrole. „Galima pasižiūrėti, ar standartai taikomi vienodai, identifikavus trūkumus siūlyti pokyčius ministerijos ar Vyriausybės lygmeniu“, – konstatavo jis.

Politikai sutaria, jog VMVT stiprinimas būtinas, tačiau tik V. Ąžuolas pokyčių procese įžvelgė vadovybės kaitos būtinybę. K. Starkevičius ir K. Mažeika šiuo klausimu išliko nuosaikūs.