Kėdainių rajono gyventojai prieš keletą dienų kreipėsi į Bendrąjį pagalbos centrą prašydami gelbėti ant užšalusio tvenkinio tupintį gulbiuką. Pagalbos tarnybos siunčiamos nebuvo, o ir gulbiukui nieko ir nenutiko.

Žmonėms pagailo

Dotnuvos seniūnijos Vainotiškių kaimo gyventojai pastebėjo ant užšalusio Akademijos tvenkinio ledo tupintį gulbiuką. Vieni svarstė, kad jis sužeistas, kiti – kad sušalęs ir išbadėjęs. Viena moteris apie galimai kenčiantį paukštį pranešė pagalbos centrui.

„Nuo ryto ant užšalusio ledo tupi jaunas vienišas gulbiukas, neapsikentusi paskambinau 112, sujungė su atsakinga institucija. Darbuotoja išporino neva nieko blogo, gulbės taip žiemoja, juolab kad gulbiukas neprišalęs, nesužeistas. Bet niekas juk neapžiūrėjo, niekas nežino, kokia jo būklė ir t.t.

Patarė stebėti, nuramino… Man atrodo, gulbiukas jau išsekęs, ko gero, naktį atiteks lapėms“, – pagailėjusi paukščio pranešė vietos gyventoja Aušra Kuusienė.

Pratupėjo visą dieną

Taigi, kaip ir minėjo pagalbos ieškojusi moteris, gelbėti gulbiuko niekas neskubėjo. Akademiškiai, vainotiškiečiai bei aplinkinių gyvenviečių gyventojai gailiai stebėjo paukštį.

Visų nuostabai, beveik visą dieną vienoje vietoje pratupėjęs gulbiukas vakarop suplasnojo sparnais ir nuskrido. Vietiniai labai apsidžiaugė, mat gulbes jie matyti pratę – šiame vandens telkinyje jos gyvena, augina atžalas. Jos yra neatsiejama Akademijos tvenkinio dalis.

Dažnai klysta

Ugniagesiai gelbėtojai, gamtos žinovai ir specialistai primena, kad kviečiant pagalbą dėl įšalusių paukščių reikia įsitikinti, ar jie tikrai prišalo, nes įtarimai dažnai nepasitvirtina.

Todėl reikia įvertinti, ar sparnuotis tikrai pavojuje. Jeigu paukštis prišalęs, jis dažnai blaškosi. Jei neprišalęs, dažniau ramiai tupi, laukia arba snaudžia snapą pakišęs po sparnu. Reikia pamėginti tokį paukštį pabaidyti. Tai parodys, ar jis iš tiesų negali atsiplėšti nuo ledo.

Reikia palaukti

„Rinkos aikštės“ kalbintas žinomas gamtininkas Selemonas Paltanavičius paaiškino, kad vandens paukščiams būdingas lūkuriavimas.

„Kiekvieną vėlų rudenį ar žiemos pradžioje ant ledo galima matyti lūkuriuojančias ir neskrendančias gulbes. Jos nebijo šalčio ir ant ledo gali ilgai tupėti.

Tačiau žmonės dažnai mano, kad galvas nugaros plunksnose priglaudusios gulbės yra prišalusios ir ragina jas gelbėti. Tačiau nereikia skubėti. Geriausia leisti paukščiams pajusti alkį ir išskristi.

Gulbės gali lūkuriuoti dvi tris dienas. Ir nereikia jų skubinti. Globoti reikia tik paliegusius, nepaskrendančius paukščius, bet jų paprastai būna labai nedaug“, – pažymėjo žinomas šalies gamtininkas.