Pirmi javų grūdai jau byra į aruodus, nors pagrindinis  metų javų derlius dar vilnija laukuose, o grūdų perdirbėjai ir prekybininkai jau aiškinasi būsimo derliaus prognozes Lietuvoje ir pasaulyje, aptaria grūdų kokybę ir jų eksporto perspektyvas. Kokios jos? Galimi įvairūs scenarijai, tačiau akivaizdu, kad iššūkių netruks. 

Šios temos, jų analizė ir buvo pagrindinės tradicinės Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos (LGPPA) vasaros konferencijos pranešimų ir diskusijų temos. 

Prognozuojamas didžiausias ar antras pagal didumą kviečių derlius pasaulyje

„Javapjūtė dar tik įsibėgėja, o būsimo derliaus prognozės jau kelia daug diskusijų, nes gaunama informacija nuolat keičiasi. Pasaulinis kviečių derlius, skirtingų analitikų duomenimis, prognozuojamas rekordinis arba antras pagal dydį istorijoje, kukurūzų – didesnis nei pernai, miežių – kuklesnis nei pernai, tačiau artimas pastarojo dešimtmečio vidurkiui“, – pradėjo savo pranešimą konferencijoje grūdų brokerių įmonės „Copenhagen Merchants“ vadovas Baltijos šalims Gintaras Pauža.

88 proc. iš maždaug 214 mln. t pasaulio kviečių prekybos tenka Europos Sąjungai bei dar septynioms didžiausioms eksportuojančioms šalims, o jose situacija gerokai skiriasi. Vienose derlius prognozuojamas didesnis, kitose – mažesnis. Tačiau šiuo metu ne tik derliaus kiekis ar kokybė kelia diskusijas. Vienas aštriausių  klausimų – Ukrainos grūdų eksportas – kiek derliaus bus galima išvežti iš šalies jūra per Ukrainos uostus, o kiek alternatyviais keliais naudojantis tranzitu per kaimynines šalis. JAV žemės ūkio departamentas (USDA) prognozuoja, kad per 2023/2024 metų sezoną Ukraina gali eksportuoti beveik 44 mln. t žemės ūkio produkcijos (įskaitant aliejus), nors per 2022/2023 metų sezoną pavyko eksportuoti daugiau nei 61 mln. t. Akivaizdu, kad dėl Rusijos pasitraukimo iš „grūdų koridoriaus“ bei intensyvaus uostų apšaudymų, šiemet iššūkių kils gerokai daugiau.

Iš kitos pusės, Rusijos pradėtas karas jos pačios grūdų eksportui, panašu, didelės įtakos neturės. Vien kviečių eksportavusi daugiau nei 45 mln. t (naujas rekordas), ši šalis įrodė, kad geba prisitaikyti bei sėkmingai eksportuoti prie visų galiojančių sankcijų bei rasti sau draugiškų šalių. Planuojama, kad šiemet Rusija eksportuos apie 47 mln. t kviečių. 

Baltijos šalys derliaus padidėjimo nesitiki

Baltijos šalyse (tradiciškai prie Lietuvos, Latvijos, Estijos apžvalgoje dar priskirtos ir Lenkija bei Vokietija) nuotaikos nėra optimistinės. Nei vienoje iš paminėtų šalių nesitikima kviečių derliaus padidėjimo. Bendras Lietuvos, Latvijos ir Estijos derlius gali būti 1,0-1,3 mln. t prastesnis nei pernai, todėl šių trijų šalių eksportas taipogi mažės. Lenkijoje ir Vokietijoje eksportas gali išlikti panašus kaip pernai tik dėl sukauptų atsargų.

Kokios pagrindinės lietuviškų kviečių eksporto rinkos ir kokia situacija jose? 

Deja, ištikimų pirkėjų turime nedaug, jie nuolat keičiasi. Pernai daugiausiai lietuviškų kviečių iškeliavo į Nigeriją, antroje vietoje liko Saudo Arabija, po jos – Pietų Afrikos Respublika, Kenija, Ispanija, Mozambikas. Tikėtina, kad pagrindine lietuviškų kviečių kryptimi ir vėl bus Afrikos šalys. Tiesa, verta paminėti, jog situacija jose nėra ypatingai gera. Daugiausia nuogąstavimų kelia sparčiai nuvertėjančios Afrikos pirkėjų valiutos. Pavyzdžiui, Nigerijos valiuta euro atžvilgiu vien nuo birželio pradžios yra kritusi daugiau nei 50 proc. ir tai ypatingai mažina perkamąją galią. 

„Dėl sausros pavasario pabaigoje ir vasaros pradžioje veikiausiai turėsime mažesnį grūdų kiekį eksportui. Tačiau ir dėl jo pardavimo teks konkuruoti ne tik su kaimyninėmis šalimis ir

ukrainietiškų grūdų eksportu per Lenkiją, bet ir su Rusija. Rusiški kviečiai Latvijos uostuose šiuo metu pardavinėjami už maždaug 226-228 Eur/t, kai tuo tarpu už lietuviškus kviečius su rugpjūčio pristatymu prašoma 258 Eur/t. Skirtumas akivaizdus. Be to, Rusija turi ypatingai dideles atsargas iš praėjusio sezono, todėl net ir prie vidutinio šių metų derliaus galės eksportuoti ne ką mažiau nei pernai. Džiugina tai, kad lietuviški grūdai yra vertinami pirkėjų, o mūsų eksportuotojai yra lankstūs ir sugeba greitai prisitaikyti prie kylančių iššūkių. Todėl naująjį sezoną pasitinkame optimistinėmis nuotaikomis“, – apibendrino situaciją G. Pauža.

Svarbi kompleksinė priežiūra prieš kenksmingus organizmus

Šiemetinė sausra gali atsiliepti ne tik derliaus kiekiui, bet ir jo kokybei. Pasak LAMMC Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus vedėjos Romos Semaškienės, su klimato kaitos pasekmėmis susiduriama jau kasmet.  Tiesa, šiemet vertinant javų „sveikatą“, gera žinia – ligų nėra gausu, jei jos ir plito, tai vėlesniais tarpsniais ir didesnės žalos derliui nepadarė. Tačiau šiuos metus galime pavadinti kenkėjų metais – jų antplūdis buvo stebimas visuose augaluose, dažnu atveju nepakako vienkartinio purškimo.  Adaptuotų ne tik žiemojimui, bet ir sausringoms sąlygoms veislių auginimas, pasėlių drėkinimas siekiant išauginti kokybišką ir konkurencingą derlių – tai jau netolima realybė, o kai kuriais atvejais – dabartis. 

Javų kokybė labai svarbi ir kalbant apie grūdų eksportą, ypač atveriant naujas rinkas. 2022 metais kviečiai eksportuoti į  20 ne ES, o bendrai  – į 43 pasaulio šalis.  2023 metų pirmą pusmetį lietuviški kviečiai pasiekė 31 trečiųjų šalių rinką.  Pagrindinės grūdų kokybės problemos ruošiantis eksportui – paimtuose mėginiuose aptinkama piktžolių sėklų ir/arba grybinių ligų sukėlėjų. Tačiau kiekvienais metais situacija gerėja ir pirkėjus pasiekia vis švaresni grūdai. Apie tai savo pranešime kalbėjo Valstybinės augalininkystės tarnybos Fitosanitarijos skyriaus vedėja Rasa Žitkuvienė. 

Džiugu, kad ūkininkai skiria visa daugiau dėmesio javų „sveikatai“, o tuo pačiu grūdų kokybei, nes šie rodikliai ypač svarbūs grūdų eksportui.

Galime išauginti kokybiškus grūdus

O kokia apskritai yra lietuviškų kviečių derliaus kokybė, kokią įtaką ji turi galutiniam gaminiui? Jau keletą metų iš eilės LGPPA iniciatyva bandymams sėjamos Asociacijos narių atrinktos žieminių kviečių veislės. LGPPA prezidentas Karolis Šimas  pristatė rezultatus tyrimo, kuriuo buvo tirta penkiolika kviečių veislių – visos jos augintos identiškomis sąlygomis, ir finale iš visų iškepta duona. Tyrimai atlikti Lietuvos, Prancūzijos ir Ispanijos laboratorijose, vertinant visus iš tirtų žieminių kviečių veislių sumaltų miltų  kepimo savybių rodiklius. Buvo tiriami ne tik įprasti pagal lietuviškus standartus rodikliai – tokie kaip kviečio baltymai ar glitimas, bet ir tai, kiek vandens sugeba įgerti miltai, kokio elastingumo tešla susidaro, kaip atrodo iškepęs duonos gaminys, ar jisai teisingai iškilęs ir vienodai akytas. Tyrimas parodė, kad duonos kokybė labai priklauso nuo kviečių veislės. 

Ir  didelė problema, kad iki šiol nėra Žemės ūkio ministerijos sprendimo, kad privalu deklaruoti,  kokios kviečių  veislės buvo pasėtos. Šiais metais nuo bendro  942 tūkst. ha deklaruoto  kviečių pasėlių ploto tik 43,7 proc. užsėta žinomomis veislėmis. Didesnė pusė  deklaruojama kaip nežinomos. Tokioje situacijoje dažnai negalime konkuruoti su kitų šalių eksportuotojais, siūlančiais stabilią ir žinomą kokybę, nors kviečių veislių, tinkančių kokybiškiems kepiniams, tikrai turime, tą parodė ir atlikti tyrimai, ir tą galime įrodyti mūsų eksporto partneriams.