Dzūkijos ūkininkai rikiuoja techniką javapjūtei, tačiau būsimas derlius ir supirkėjų viražai optimizmo nekelia

Lietuvos ūkininkai sako, kad javapjūtė Lietuvoje prasideda nuo Dzūkijos. Mūsų rajono ūkininkai pripažįsta, jog palyginus su ankstesniais metais, šiemet javapjūtė šiek tiek vėluos, o derlių labai sunku prognozuoti. Kelia nerimą ir tai, jog grūdų supirkėjai įveda naujas kategorijas, taip mažindami supirkimo kainas, todėl grūdų augintojų laukia ne patys geriausi laikai.

Pasigenda supirkėjų geranoriškumo

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovas Audrius Vanagas „Dzūkų žinioms“ teigė, jog pavasario ir vasaros orai iš principo buvo palankūs brandinti derlių. Viskas priklausys nuo to, kokį derlių pavyks nuimti, kaip leis oro sąlygos.

„Matome, kad javapjūtė šiemet vėluoja dvi savaites, paprastai ji prasidėdavo liepos pradžioje. Tačiau javapjūtė po truputį juda – kai kuriuose laukuose subrendo rapsai, žieminiai miežiai nuimami“, – sakė asociacijos vadovas.

Paklaustas apie grūdų supirkimo sąlygas, A. Vanagas pastebėjo, jog supirkėjai įvedė papildomas kategorijas miežiams – to anksčiau nebuvo.

„Žieminiai miežiai yra tokia kultūra, kur smulkesni grūdai, jie būna lengvi, krakmolas ir baltymas sudaro pagrindinį svorį. Supirkėjai, tikriausiai, nenori pelų, nori grūdų, todėl įveda klases. Toks sekcionavimas iš supirkėjų pusės nėra gražus žingsnis, juolab, kad yra priimti žemės ūkio ministro įsakymai, sudarantys galimybę susitarti su pardavėju dėl kokybės nustatymo visai sutarčiai ar atskirai mašinai. Supirkėjai turėtų stengtis sudaryti adekvačias sąlygas, o nebandyti pralobti, dirbtinai blogindami miežių kokybę“, – kalbėjo asociacijos vadovas.

Paklaustas, ar galima sakyti, kad Lietuvoje yra grūdų supirkėjų monopolis, A. Vanagas teigė, jog Lietuvoje nėra tokio monopolio, nes yra daug grūdus superkančių įmonių – didelių, mažesnių, naujai atsiradusių, tik, jo teigimu, kartais kyla problemų dėl pajamų gavimo iš jų.

Lietuvoje – brangiausias džiovinimas

Audrius Vanagas: „Grūdų supirkėjai įveda naujas kategorijas, mažindami kainas – tai ūkininkams kelia nerimą.“

Kalbėdamas apie grūdų supirkimą, A. Vanagas pripažino, jog pas mus elevatoriuose labai brangus grūdų džiovinimas.

„Vieną drėgmės procentą nudžiovinti nuo tonos grūdų kainuoja 7–8 eurus, tai finansiškai skaudžiai atsiliepia pigiai superkamiems miežiams – nuo 130 iki 150 eurų už toną. Kai atveža drėgnesnius grūdus, kaip ir šiemet, kai orai nelepina, tai tas džiovinimas labai skausmingas. Kai reikia keturiais procentais sumažinti drėgnumą, tai nuskaičiuojama apie 30 eurų nuo tonos. Dar lygiagrečiai skaičiuojama ir nuo atvežto svorio. Tai ūkininkas, pamatęs visus nuskaičiavimus, lieka nemaloniai nustebintas. Mūsų elevatoriuose tikrai aukšti įkainiai, lyginant su kitomis šalimis. Pavyzdžiui, Latvijoje, įkainiai ženkliai mažesni, kodėl taip yra Lietuvoje, sunku suprasti. Supirkėjai turi savo argumentų, bet jų aiškinimai mūsų nepaguodžia“, – kalbėjo A. Vanagas.

Paklaustas, ar apskritai Lietuvoje apsimoka auginti grūdus, A. Vanagas teigė, jog žemės ūkis yra specifinis verslas, įdedamas kapitalas yra didelis, sąnaudos didelės, srautai dideli, bet pelningumas yra žemas, ypač žieminių miežių.

„Savikaina atskirais atvejais yra labai didelė, reikia užauginti 5–7 tonas, kad būtų padengtos sąnaudos. Jei nėra gausaus derliaus, turime tam tikrą nuostolį. Realybė yra tokia, užsiimame tuo verslu, nedejuojam, tik gaila, kad kai kas nesupranta to specifiškumo“, – kalbėjo Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovas A. Vanagas.

Mūsų kraštas netinka augalininkystei

Ūkininkė Alma Rutkauskienė: „Mūsų krašte augalininkystė vis labiau tampa nuostolinga — gamta ir supirkėjai nepalankūs.“ Žinoma Lazdijų krašto ūkininkė Alma Rutkauskienė pripažino, jog mūsų kraštas yra nepalankus augalininkystei, todėl, atsižvelgiant į klimato pokyčius, auginti grūdines kultūras pas mus nėra pelninga.

Ji pripažino, jog dėl orų išdaigų javapjūtė šiemet vėluoja. „Pernai žieminius miežius pradėjome kirsti liepos 13 dieną, ankstesniais metais buvo įprasta išvažiuoti į laukus liepos 10 dieną. Šiemet rapsai labai nukentėjo nuo šalnų, jų pjovimas nusikels iki rugpjūčio vidurio“, – sakė ūkininkė.

Paklausta apie prognozuojamą grūdinių kultūrų derlių, A. Rutkauskienė sakė, jog stebuklų tikėtis neverta. „Jei apdraustų pasėlių nurašymas vyko po 45, 70 ar net 90 proc., tai galime suprasti, koks bus derlingumas. Gegužė buvo labai šalta, sausa, augalams mūsų regione tai labai blogai. Supirkėjai irgi rodo savo kaprizus: rapsams jau yra įvestos penkios kategorijos, kai prieš penkerius metus buvo tik viena, žieminiams miežiams įvestos naujos kategorijos, kviečiams – dar daugiau kategorijų. Mes ne tame regione, kad galėtumėme iš augalininkystės išgyventi“, – sakė ūkininkė Alma.

Viskas bus matyti bunkeriuose

Lietuvos ūkininkų sąjungos Lazdijų skyriaus vadovas Kęstutis Sujeta dalijasi nuogąstavimais dėl šių metų derliaus ir laukiančių iššūkių.

„Šis pavasaris buvo labai šaltas ir sausas, todėl ūkininkams teko nemažai atsėti sunykusių javų laukų. Nuo šalto oro nukentėjo ir prie šiltesnio klimato įpratusios tokios kultūros kaip kukurūzai. Galingos vėtros gerokai išvartė javus. Visi šie dalykai leidžia suprasti, jog derlius šiemet nebus toks geras“, – sakė K. Sujeta.

Jo teigimu, daug kas priklausys nuo to, kokios bus sąlygos, kai bus imamas derlius. „Sunku ką nors prognozuoti, viskas bus matyti tada, kai grūdai subyrės į bunkerius“, – sakė K. Sujeta.