Naujasis sezonas: gausus derlius ir įtempta konkurencija dėl eksporto rinkų

Pastarosiomis dienomis Lietuvos grūdų perdirbėjus ir eksportuotojus pasiekia optimistinės žinios apie naująjį grūdų sezoną. Pranešama, kad JAV ūkininkai gali džiaugtis itin gausiu kukurūzų derliumi, o Europoje laukiama daug  didesnio kviečių derliaus (prognozuojama daugiau nei 20 mln. tonų nei pernai).

Nors Lietuvoje javapjūtė dar tik prasideda, jau skelbiamos preliminarios prognozės, kokio derliaus galima tikėtis Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, bei kokie pagrindiniai iššūkiai laukia perdirbėjų ir prekybininkų.

Šios temos aptartos tradicinėje Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos (LGPPA) vasaros konferencijoje. Situaciją apie rinkas ir derliaus prognozes pristatė „CM Kaunas / Copenhagen Merchants“ vadovas Gintaras Pauža.

Itin geras JAV derlius ir prekybos karų grėsmė

Pasak G. Paužos, dar neseniai kalbant apie grūdų derlių ir eksporto srautus daug dėmesio teko skirti karui Ukrainoje, grūdų koridoriaus funkcionavimui ir jo įtakai mūsų regionui.  Šiandien šios temos pasitraukė į antrą planą, jas pakeitė kitos aktualijos.

Pirmiausia Jungtinėse Valstijose prognozuojamas itin gausus kukurūzų derlius, kuris labai padidins bendrą pasaulinę grūdų pasiūlą.

Kita itin svarbi tema – prekybos karų rizika. Šalys gali įsivelti į prekybinius konfliktus, kuriems G. Pauža numato du galimus scenarijus: pirmuoju atveju JAV pavyksta paskatinti kitas šalis pirkti daugiau amerikietiškų prekių, tai pat  ir žemės ūkio produkciją. Antruoju –  valstybės viena kitai įveda abipusius importo muitus, dėl kurių prekės brangsta ir tarptautinė prekyba tampa mažiau efektyvi.

Rekordiniai grūdų derliai pasaulyje

Laukiama, kad šiemet pasaulyje bus pasiekti nauji grūdų derliaus rekordai. Prognozuojama, jog kukurūzų derlius gali viršyti ankstesnius metus net 40–45 mln. tonų, ir daugiausia prie šio augimo prisidės būtent JAV ūkininkų kukurūzų laukai. Taip pat JAV žemės ūkio departamentas (USDA) prognozuoja, kad pasaulinis kviečių derlius bus apie 9 mln. tonų didesnis nei pernai. Žinoma, šie skaičiai dar gali būti patikslinti, kai pasirodys daugiau informacijos apie javapjūtės eigą bei derlingumą įvairiuose regionuose.

„Šiauriniame pusrutulyje javapjūtė jau prasidėjo arba netrukus įsibėgės. Jei dėl derliaus kiekio didelių nuogąstavimų nėra, panašu, kad per artimiausias savaites netrūks diskusijų dėl kokybės. Itin neramina gausus kritulių kiekis, kuris gali apsunkinti derliaus nuėmimą bei pabloginti maistinių kultūrų kokybę. Vėliau liks neaiškumas tik dėl derliaus Australijoje ir Argentinoje, kurių rezultatai paaiškės šių metų pabaigoje“, – kalbėjo G. Pauža.

Europoje įsibėgėjo javapjūtė

Kaip sekasi derliaus nuėmimas ir kokie pirmieji kokybės rodikliai įvairiose Europos šalyse?

• Ispanija: jau nukulta apie 75 proc. kviečių; kokybė įvertinta kaip puiki.
• Prancūzija: nuimta apie 70 proc. kviečių. Dalis regionų skundžiasi žemesniu baltymų kiekiu (nesiekia 11,5 proc.), tačiau kituose regionuose grūdų baltymingumas normalus.
• Rumunija: nuimta apie 80 proc. kviečių; vyraujantis baltymų kiekis grūduose – 12,5 proc. ir daugiau, tačiau kyla iššūkių dėl grūdinių kenkėjų pažeidimų.
• Vokietija: šioje šalyje kviečių kūlimas tik prasideda, tačiau prognozės dėl grūdų kokybės išlieka optimistinės. Tikimasi standartinio derliaus tiek kiekiu, tiek ir kokybe.
• Rusija: javapjūtė vėluoja – šiuo metu šalyje nukulta apie 30 proc. kviečių ir tai yra 10 proc. mažiau nei pernai tokiu laiku. Pietiniuose regionuose fiksuojamas net 1,5 karto prastesnis derlingumas, lyginant su praėjusiais metais. Augintojų nedžiugina saiko svoris ir kyla daug iššūkių dėl kritimų skaičiaus. Pardavėjai tikisi, kad centrinės Rusijos dalies laukai kompensuos prastesnį pietų Rusijos derlių.
• Ukraina: nuimta apie 25 proc. kviečių. Maždaug 30 proc. šio kiekio sudaro pašariniai kviečiai, likę 70 proc. – maistiniai. Kai kuriuose Ukrainos regionuose gautų kviečių baltymų rodikliai itin aukšti, tai nuteikia optimistiškai dėl grūdų kokybės.

Baltijos šalys laukia gausesnio derliaus

Vasaros pradžia buvo palanki pasėlių laukams, dėl ko tikimasi gausesnio derliaus ir mūsų regione. Skaičiuojama, kad visų trijų Baltijos valstybių kviečių derlius gali siekti apie 9,5 mln. tonų – tai būtų apie 2 mln. tonų daugiau nei pernai. Lietuvoje tikimasi 5,5 mln. tonų, Latvijoje – virš 3 mln., Estijoje – beveik 1 mln. Eksporto potencialas siektų apie 7,5 mln. tonų.

Nors pastaruoju metu saulėtų dienų Baltijos šalyse vis daugiau, bet neramina nesitraukiantis lietus, dėl ko dalis derliaus gali netekti maistinių savybių.

Pagrindinė eksporto konkurentė – Rusija

Pastaraisiais metais Baltijos šalių grūdų eksportas buvo labiausiai orientuotas į Afriką. Pavyzdžiui, 2024–2025 m. sezono duomenimis, apie 35 proc. Baltijos šalių kviečių eksporto teko Nigerijai, o apie 11 proc. – Marokui. Vis dėlto stipriausia konkurentė eksporto rinkose išlieka Rusija. Ši šalis jau išstūmė Baltijos grūdus iš Saudo Arabijos rinkos. Maroke Baltijos šalių eksportuotojams tenka konkuruoti su prancūziškais kviečiais. Pastaroji konkurencija tik didės, nes prancūzai grįžta prie sau įprasto derliaus, kuris sieks 32 mln. tonų ir tai bus apie 6 mln. tonų daugiau nei pernai.

„Padidėjus mūsų regiono derliui ir eksporto pasiūlai, teks ieškoti naujų realizacijos krypčių – neatmetama, kad mūsų eksportuotojams teks vėl aktyviau žengti ir į Alžyro rinką bei prisiimti riziką dėl itin aukštų kokybinių reikalavimų”, – komentuoja situaciją G. Pauža.

Konkurencija pasaulio grūdų rinkose šiemet gali būti nelengva. Nors pasaulio gyventojų skaičius ir bendras maisto poreikis auga, kviečių suvartojimas didėja ne taip sparčiai. Tam yra kelios svarbios priežastys:

• Mitybos pokyčiai ir įvairovė. Daugelio žmonių racione kviečius vis dažniau keičia kiti produktai – pavyzdžiui, ryžiai, kukurūzai, avižos ar grikiai.
• Ekonominiai ir socialiniai veiksniai. Gerėjant pragyvenimo lygiui, mityboje pasirenkama daugiau baltyminio maisto ir mažiau angliavandenių turinčių produktų, tad tradicinių grūdų suvartojama šiek tiek mažiau.
• Sveikatingumo tendencijos. Vis labiau populiarėja glitimo neturinti dieta ir kiti mitybos principai, skatinantys riboti kviečių bei kitų glitimo turinčių produktų vartojimą.

Dėl šių priežasčių grūdų prekybininkams ir eksportuotojams net ir išauginus didelį derlių tenka intensyviai kovoti dėl pirkėjų dėmesio tarptautinėje rinkoje.

Iššūkiai naujajam sezonui

„Artėjantis sezonas grūdų augintojams, perdirbėjams ir eksportuotojams žada būti kupinas iššūkių. Tarptautinė padėtis išlieka sunkiai prognozuojama – konfliktai ir politinė įtampa gali bet kada paveikti tiek paklausą, tiek logistikos grandines. Euro ir JAV dolerio kursas labai stipriai veikia Lietuvos ir kaimyninių šalių grūdų konkurencingumą tarptautinėse rinkose – euro stiprėjimas gali mažinti eksportuotojų pajamas, o svyravimai apsunkina derybas dėl kainų. Akivaizdu, kad grūdų sektoriaus dalyviams naujasis sezonas neš ne vien tik gausaus derliaus džiaugsmą, bet ir pareikalaus sumanumo bei lankstumo naviguojant kompleksiškoje pasaulinėje rinkoje. Nepaisant visko, tikimasi, jog sukaupta patirtis ir lankstumas padės mūsų eksportuotojams sėkmingai įveikti laukiančius iššūkius,” – apibendrina situaciją G. Pauža.