Prancūzijos vyriausybė paskelbė, kad perteklinių vyno atsargų sunaikinimui, kuriuo siekiama paremti sunkumus patiriančius gamintojus bei pakelti kainas, bus skirta 200 mln. eurų. Vyndariai keliuose pagrindiniuose Prancūzijos regionuose, ypač garsiajame Bordo, susiduria su rimtomis finansinėmis problemomis, kurias sukėlė visa veiksnių „puokštė“: besikeičiantys alkoholio mėgėjų įpročiai – vyno keitimas alumi bei kitais alkoholiniais gėrimais, COVID-19 pandemijos padariniai, pragyvenimo išlaidų krizė, kai smarkiai išaugusi infliacija verčia vartotojus mažinti išlaidas neesminėms prekėms, kurių sąraše – ir vynas.

Pasak vietos ūkininkų asociacijos, dėl sumažėjusios vyno paklausos Bordo regione susiformavo perprodukcija, smarkiai krito kainos ir net kas trečias vyno gamintojas susidūrė su dideliais finansiniais sunkumais. Prancūzijos žemės ūkio ministras Marc Fesneau (Markas Fesno) pranešė, jog šalies vyriausybė 160 mln. eurų dydžio Europos Sąjungos fondą, skirtą perteklinėms vyno atsargoms naikinti, padidino iki 200 mln. eurų.

Pasak ministro, šie pinigai „skiriami kainų kritimui stabdyti ir tam, kad vyndariai vėl galėtų rasti pajamų šaltinių“. Tačiau jis pabrėžė, kad šis sektorius privalo „žvelgti į ateitį, galvoti apie vartojimo pokyčius... ir prisitaikyti“. Sunaikinto vyno alkoholis galės būti panaudotas gamyboje ne maisto produktų produktų, tokių kaip rankų dezinfekavimo priemonėms, valymo priemonėms ar kvepalai.

Pastarąjį kartą Europa vadinamąjį „vyno ežerą“ patyrė pandeminių 2000-ųjų viduryje ir buvo priversta pertvarkyti savo politiką, kad sumažintų didžiulę vyno perprodukciją, kurią skatino savo pačios subsidijomis, vis dar viršijančiomis 1 mlrd. eurų per metus.

Europos Komisija, birželį patvirtindama skubią pagalbą šiam sektoriui, nurodė, kad šiemet vyno vartojimas Italijoje sumenko 7 proc., Ispanijoje – 10 proc., Prancūzijoje – 15 proc., Vokietijoje – 22 proc., o Portugalijoje – 34 procentais.