Seimas patikslino žemės ūkio veiklos pajamų apmokestinimą

Seimas priėmė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas, kuriomis nuspręsta patikslinti nuo kitų metų įsigaliosiantį žemės ūkio veiklos pajamų apmokestinimo reglamentavimą.

Seimas šių metų birželį, patvirtindamas mokesčių pakeitimus, buvo nutaręs, kad nuo 2026 m. sausio 1 d. metinė žemės ūkio veiklą vykdančių fizinių asmenų apmokestinamųjų pajamų dalis, neviršijanti 60 VDU dydžio sumos, bus apmokestinama taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą ir pajamų mokesčio kreditą. Pajamų dalis, viršijanti 60 VDU dydžio sumą, bus apmokestinama taikant 20 proc. pajamų mokesčio tarifą.

Priimtais pakeitimais sutarta įstatyme įtvirtintus atskirus progresinius 15 ir 20 proc. GPM tarifus taikyti pajamoms iš žemės ūkio veiklos, įskaitant šiai veiklai vykdyti naudojamo turto pardavimo ar kitokio perleidimo pajamas, jei pagal įstatymo nuostatas jos priskiriamos individualios veiklos pajamoms.

Pataisomis taip pat nutarta nustatyti, kad žemės ūkio veiklos pajamos neįskaičiuojamos į metines pajamas, kurioms taikomi progresiniai 20 proc., 25 proc. ir 32 proc. mokesčių tarifai, bei nustatyti atskirą ir suderintą pajamų mokesčio kreditą taip, kad būtų išlaikyta minimali 5 proc. efektyviojo tarifo riba, tai yra pajamoms, neviršijančioms 20 tūkst. eurų, o 15 proc. riba būtų pasiekta pajamoms išaugus iki 35 tūkst. eurų.

Iniciatyvos rengėjai pristatymo metu yra pažymėję, kad pakeitimais siekiama progresinius gyventojų pajamų mokesčio tarifus taikyti tik pajamoms iš žemės ūkio veiklos, įskaitant pajamas, gautas pardavus šioje veikloje naudojamą turtą.

„Siekiama užtikrinti aiškias, tikslias ir nedviprasmiškas, tarpusavyje derančias apmokestinimo taisykles, užkirsti kelią nepagrįstai interpretacijai, kad atskiros apmokestinimo sąlygos gali būti siejamos su pajamas gaunančio gyventojo statusu „vykdantis žemės ūkio veiklą“, – yra sakęs Seimo narys Matas Skamarakas.