K.Budrys: jei rusiškų grūdų krova augtų, reikėtų imtis griežtesnių priemonių

Lietuvai ir Latvijai siekiant neleisti rusiškų ir baltarusiškų grūdų tranzito per jų uostus, Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad jei jų krova augtų, reikėtų imtis griežtesnių priemonių siekiant tai pažaboti nacionaliniu, regioniniu ar Europos Sąjungos (ES) lygiu.

„Mes nematome Lietuvos uoste jokių pasikeitimų dėl krovos (rusiškų grūdų krovos augimo šiemet, palyginti su pernai – BNS), suprantame, kad dabar tas sezonas, pats krovos metas artėja. Klausimas tada yra, kokios nacionalinės kontrolės priemonės visų pirma nustatant grūdų kilmę yra įveiklintinos? Kai kurios jos jau yra taikomos Lietuvoje. Kokias mes turėtume priemones taikyti regioniškai ir jeigu to neužtenka – Europos Sąjungos lygmeniu?“ – žurnalistams antradienį Vilniuje sakė K. Budrys.

„Šią dieną vyksta konsultacijos, kokios tos priemonės galėtų būti ir jeigu matysime, kad skaičiai yra augantys – aš kalbu tiek apie Rusijos grūdų krovą, tiek apie riziką, kad gali būti tarp jų ir vogtų (iš Ukrainos – BNS) grūdų – žinoma, kad reikės imtis ir griežtesnių priemonių“, – pridūrė jis.

Paviešinus informaciją apie galimą okupuotose Ukrainos teritorijose Rusijos pagrobtų grūdų tranzitą per Lietuvą ir Baltijos šalis, K. Budrys sako, kad šiuo metu nėra požymių, kad Lietuvos įmonės yra „įsitraukusios į tokias eksporto schemas“.

„Dalis grūdų yra pavogti iš okupuotų (Ukrainos – BNS) teritorijų ir jie jokiais būdais neturėtų būti legalizuoti rinkose, o tuo labiau jokia forma kirsti Europos Sąjungos teritorijos ar atsidurti Europos Sąjungoje“, – teigė K. Budrys.

Pasak ministro, priemonės galėtų būti susijusios „tiek su galimais muitais, ką ES yra svarsčiusi kitoms prekių kategorijoms, tiek su prieiga prie pačių uostų.“

Kaip rašė BNS, Latvijos vyriausybei planuojant įvesti 300 proc. importo muitą grūdų kroviniams iš Rusijos ir Baltarusijos bei jų apdorojimui, Lietuvos žemės ūkio ministras sako, kad toks tarifas negali būti taikomas tranzitiniams grūdams pagal ES reglamentą.

Tačiau, anot K. Budrio, daug svarbiau yra padėti Ukrainai eksportuoti jos grūdus. 

„Noriu pabrėžti šitoje temoje, kad mums daug svarbesnis yra klausimas – tai nereiškia, kad mes tai ignoruojam jokiais būdais – padėti Ukrainai eksportuoti jos grūdus, neprarasti derliaus. Žinome, kad Rusija taip pat atakuoja ir laivus, ir uostus, kurie užsiima krova“, – Vilniuje sakė ministras.

Kaip rašė BNS, premjeras Mindaugas Sinkevičius antradienį pareiškė, kad tai yra bendra Baltijos šalių problema, todėl su Latvija jau tariamasi dėl bendros atsakomosios reakcijos.

K. Mažeika pirmadienį nurodė Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT) nedelsiant pradėti visų iš šių šalių tranzitu gabenamų grūdų – ne tik pašarinių, bet ir maistinių – kilmės tyrimus. VMVT uoste praėjusią savaitę jau paėmė vieno grūdų krovinio mėginius ir užsienio laboratorijoje tikrins jų kilmę.

Prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė antradienį paragino ieškoti sprendimo, kad Rusija neišnaudotų Lietuvos ir kitų ES šalių Baltijos jūros uostų grūdų eksportui.

Problema iškilo grūdininkams neseniai pareiškus, kad iš Kaliningrado srities tranzitu per Baltijos šalių uostus eksportuojamus rusiškus grūdus siūloma gabenti gerokai pigiau nei lietuviškus, todėl pastarieji stovi sandėliuose, o ūkininkai prašo valdžios uždaryti rusiškų grūdų tranzitą per Lietuvą.