Aplinkos ministerijoje (AM) jau kuris laikas rengiami svarbūs įstatymo projektai, kurie gali turėti neigiamos įtakos miško ir žemės savininkams. Ant pokyčių slenksčio – Saugomų teritorijų įstatymas, Miškų ir Specialiųjų žemės naudojimo įstatymo pataisų projektai. Tačiau rengiamoje reformoje pasigendama ne tik kaštų ir naudos analizės, bet ir kompensavimo modelio nuostolių patirsiantiems miškininkams ir žemės savininkams.

Kadangi minėti įstatymo projektai nebuvo derinti su socialiniais partneriais, pirmadienį, gegužės 29 d., Vyriausybėje su premjerės Ingridos Šimonytės patarėjais Daliumi Krinicku ir Vaidu Talačka susitiko Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas dr. Arūnas Svitojus, Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMSA) vadovas dr. Algis Gaižutis ir Miškų ūkio rūmų (LMŪR) prezidentas dr. Remigijus Bakys bei kiti žemdirbių ir miškininkų savivaldos nariai. Jie ne tik išsakė pastabas dėl rengiamo įstatymo projekto paketo, bet ir pabrėžė, kad svarbu įvertinti ne tik ekologinius, bet ir socialinius bei ekonominius vertinimus, numatyti kompensacijas miško ir žemės savininkams.

Projektai nederinti su miškininkais

Šiuo metu AM rengia visą pluoštą įstatymo pakeitimų, kurie turės įtakos žemės ir miško savininkams. Nors pripažįstama, kad jau esame pribrendę tobulinti senus įstatymus, vis dėlto, dr. A. Gaižutis įsitikinęs, kad AM ruošiami LR saugomų teritorijų, LR miškų įstatymo nauja redakcija ir LR specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymų pakeitimai yra nesubalansuoti, nemaža dalimi vienpusiai ir nukreipti tik į saugomų teritorijų plėtrą. Pasak LMSA vadovo, kol kas matomos tik ambicijos drausti, varžyti ir riboti ūkinę veiklą keliamos nepaskaičiavus kiek tai kainuos ir kaip paveiks Lietuvos ūkio raidą, konkurencingumą, o aplinkosaugos kaštus norima perkelti miškų ir žemės savininkams bei valstybinių miškų valdytojams neatsižvelgiant į miško ir žemės savininkų, žemdirbių, miškininkų, medienos pramonės atstovų bei mokslininkų nuomonę.

LMSA vadovas taip pat pažymi, kad šiam projektui nepritarė Miškų konsultacinė taryba. To nepadarė ir kitos pagrindinės miškų sektoriaus nacionalinės organizacijos ir žemdirbių savivalda. „Bet nežiūrint į nieką projektas „stumiamas“ tolyn. Todėl ne tik Vyriausybei, bet ir plačiajai visuomenei, reikėtų žinoti, kiek kainuos tos vienpusės „ambicijos“. Įvertinus AM pavaldžių institucijų paskutiniuosius skaičiavimus, kiek įvedami apribojimai ūkininkavimui miškuose per artimiausius 5 metus kainuos valstybei, ūkiui, savininkams, suma siekia beveik 0,5 mlrd. Eur! Jei laikytumėmės Konstitucijos, tai vien tik privačių miškų savininkams turėtų būti atlyginama maždaug 148,3 mln. Eur“, – tikina dr. A. Gaižutis, pridurdamas, kad didelės finansinės investicijos į saugomų teritorijų plėtrą šiandieną nėra numatytos Lietuvos biudžete.

Gresia dramatiškos pasekmės

ŽŪR pirmininkas dr. A. Svitojus pabrėžia, kad šiuo metu LR Vyriausybės planuojamose teikti LR Seimui Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo, Miškų įstatymo pakeitimo ir Specialiųjų žemės sąlygų įstatymo pakeitimo projektuose siūlomos vienpusiškos normos ne realiai, o deklaratyviai gamtosaugai ir segreguotai miškininkystei. Pasak jo, tai gali turėti neigiamos įtakos ir žemės ūkiui, kuris ir taip susiduria su daug ribojimų.

Anot ŽŪR pirmininko, šie įstatymo projektai neturi nei ekonominio, nei socialinio vertinimo, o to neįvertinus galime susidurti su dramatiškomis pasekmėmis. Kuriama nauja tvarka vestų prie specializuotos miškininkystės (kur saugome – ten saugome, kur kertame – ten kertame), o to pasekmė bus didelės miškų dalies atribojimas nuo žmonių lankymosi juose, kirtimų intensyvumo didinimas ūkinės paskirties miško plotuose, darbo vietų mažėjimas Lietuvos regionuose, miško ir žemės ūkio bei pramonės subjektų mokamų mokesčių mažėjimas.

„Mes puikiai suprantame, kad reikia saugoti mūsų bioįvairovę, tausoti aplinką, tačiau kai įstatymas „apvelkamas“ įvairiausiais draudimais, bausmėmis – tai sudaro itin neigiamą foną. Taip pat mus neramina tai, kad šie įstatymo projektai nebuvo derinti su socialiniais partneriais. Rašėme į AM ne vieną raštą, tačiau ji į mus nereagavo. Tačiau kai ŽŪR, LMSA, LMŪR ir kitos organizacijos susivienijo ir parašė kreipimąsi į Vyriausybę, galiausiai buvome pakviesti pasikalbėti. Džiaugiamės, kad Vyriausybė sutiko stabtelėti ir dar kartą diskutuoti dėl neaptartų klausimų“, – tikina ŽŪR pirmininkas.

Plėtra be aiškių ribų

LMŪR prezidentas dr. Remigijus Bakys primena, kad miškininkystė turi atliepti socialinę, ekonominę ir ekologinę kryptį, tačiau šiandien matoma aiškių ribų neturinti plėtra į ekologinę pusę. Pasak jo, miškininkams kyla pagrįstas nerimas dėl to, ar Lietuvoje miškų ūkis dar turės teisę egzistuoti. Preliminariais miškininkų skaičiavimais, dėl saugomų teritorijų plėtros Lietuva netektų maždaug 8-9 mln. kub. metrų medienos.

„Ekologija ir aplinkosauga tikrai nėra blogai. Negerai tai, kad nėra jokių ribų jos plėtrai. Net apytikriais skaičiavimais, tokios šio įstatymo redakcijos miško ūkio sektoriui gali turėti dramatiškų padarinių. Mes reikalaujame AM į tai atsižvelgti ir parengti kokybišką minėtų įstatymų kaštų ir naudos analizę. AM siūlo variantą, kuomet saugomos teritorijos neišvengiamai atsiras ten, kur bus ką saugoti. Tai lėtinė saugomų teritorijų plėtra, be aiškiai apibrėžtų tokio proceso ribų. Miško ir žemės ūkis reikalauja subalansuotos miško ir žemės naudojimo politikos ir aiškiau apibrėžto miško naudojimo balanso. Dabartinis variantas nepriimtinas. Be to, Privačios nuosavybės teisės viršenybė virš žinybinio ar privataus lygmens aplinkosaugos iniciatyvų. Šiandienos Saugomų teritorijų įstatymas numato aplinkosauginių iniciatyvų viršenybę, o to negali būti, nes privačios nuosavybės neliečiamybė numatyta Konstitucijoje“, – tvirtina dr. R. Bakys.

Jis sutinka, kad tobulinti minėtus įstatymus būtina. Tačiau svarbu išspręsti tris esminius klausimus: privačios nuosavybės viršenybės, atlikti poveikio ekonomikai vertinimą ir numatyti kompensavimo modelį. Pasak miškininkystės eksperto, plėtojant aplinkosaugą privalu rasti civilizuotą būdą, kaip plėtoti dialogą tarp privačių miškų ir žemės savininkų bei aplinkosauginių iniciatyvų, nes prievartinis ir nepagrįstas ūkinės veiklos ribojimas ar net uždraudimas yra nepriimtinas. Tiek ŽŪR, tiek LMSA ir LMŪR nusiteikę toliau tęsti dialogą tiek su AM, tiek su Vyriausybe.