Gili žiema iššūkiu tapo ir laukiniams gyvūnams – į pagalbą jiems skubėjo net ūkininkai

Žiemą (nuo gruodžio 1 d. iki vasario 28 d.) Lietuvos medžiotojų būreliai vykdo privalomąją laukinių gyvūnų apskaitą: stebint pėdsakus sniege skaičiuojama kanopinių – briedžių, tauriųjų elnių, šernų bei plėšrūnų – vilkų ir lūšių populiacija. Lietuvos Medžiotojų ir Žvejų draugijos Rokiškio skyriaus vadovo Ryčio Andriuškevičiaus teigimu, seniai šalyje bebuvo tokia snieguota žiema, tad kasmetinė užduotis rajono medžiokliams šiemet tapo tam tikru iššūkiu. Visgi sunkių išgyvenimo iššūkių patyrė ir laukiniai gyvūnai, tad medžiotojai ir ūkininkai vienijosi juos gelbėdami.

Dvejų metų skirtumai

Ši bei praėjusioji žiemos skyrėsi lyg diena ir naktis: jei pernai sniegas miškuose laikėsi vos dvi savaites ir laukinių gyvūnų apskaitą Rokiškio rajone medžiotojai atliko per itin trumpą laiką, tai šiemet sniego buvo tiek daug, kad medžiotojams tikrai nebuvo paprasta ne tik skaičiuoti, bet ir patiems braidžioti po miškus. Dėl istorine tapusios žiemos kuriam laikui net buvo sustabdytas medžioklės sezonas (jis vyksta nuo spalio 15 d. iki kovo mėn. pabaigos – aut. past.), o medžiotojai skubėjo pagelbėti gamtos alinamiems kanopiniams. 

„Žiema buvo iššūkis ne tik gyventojams, bet ir laukiniams gyvūnams. Sunkiausia išgyventi buvo stirnoms ir tauriesiems elniams – jiems trūko maisto, tad medžiotojai organizavo papildomus šėrimus rajono šėryklose. Vyraujant tokiems orams žvėrys, praktiškai, nesitraukė nuo šėryklų bei viliojimo vietų, tad medžiotojai stabdė medžioklę. Neoficialiai, tačiau vadovaujantis paprastais žmogiškumo ir etikos principais, aktyvių medžiotojų nebuvo“, – apie pasibaigusios žiemos iššūkius pasakojo R. Andriuškevičius.

Žiemos pasekmės

Anot medžioklio, baltojo bado metu jiems į pagalbą atskubėjo ūkininkai, kurie pasirūpindavo keliukų nuvalymu iki šėrimviečių: „Paradoksas: laukiniai gyvūnai būtent ūkininkams pridaro didžiulių nuostolių, tačiau bėdoje šie žmonės vieni pirmųjų parodė gerą širdį ir ženkliai prisidėjo savo pagalba. Aktyvi šią žiemą buvo mūsų visuomenė – jie tikrai padėjo laukiniams gyvūnams peržiemoti, bet keisčiausia, kad iš tų, kurie aršiausiai nusiteikę prieš medžioklę, nesulaukiau nei vieno skambučio, kad norėtų kažkaip prisidėti“.

Nepaisant žmonių teikiamos pagalbos, žiema „iškeliavo“ palikusi tam tikrų nuostolių. Pašnekovas sakė, jog sunku apskaityti, kiek gyvūnų per žiemą nugaišo, bet iš to, ką pastebėjo spėja, kad stirnų populiacija rajone sumažėjo apie 20 procentų. Tokią situaciją ilgametis medžiotojas laiko natūralia gamtos atranka: nugaišo silpniausi žvėrys.

Šaltąjį sezoną Lietuvos miškuose buvo pastebėtas ir neįprastas reiškinys: krito nemažas skaičius pačiame jėgų „žydėjime“ esančių tauriųjų elnių. Medžiotojų gretose buvo kilę svarstymų ar šių gyvūnų „šienauti“ nepradėjo į Europą atkeliavusi mirtina lėtinė elnių išsekimo liga, visgi R. Andriukševičiaus manymu, elniai gaišo dėl organizmo išsekimo.

„Po tuoktuvių elniams buvo organizmo išsekimas: trūko maisto, nes šis slėpėsi po storu sniego sluoksniu, ir jie neišgyveno. Krito 6-8 metų patinai, kurie aktyviausiai dalyvauja tuoktuvių procesuose. Norint identifikuoti minėtą ligą, reikia atlikti tyrimus, mėginius imant iš gyvūno galvos. Bet miškuose dalis elnių gulėdavo jau be galvų, tad dalis kritusiųjų ištirta taip ir nebuvo. Visgi Lietuvoje nepasitvirtino kitų šalių rezultatai: lėtinės išsekimo ligos nerasta, tad visi gyvūnai krito, greičiausia, dėl organizmo nusilpimo“, – kalbėjo pašnekovas. 

Rezultatai bus tikslinami

Kalbant apie šiandien Rokiškio miškuose gyvenančius kanopinius ir plėšrūnus medžiotojas sakė tikslių duomenų pateikti negalintis – juos kiekvienas medžiotojų būrelis suvedė į sistemą atskirai, tačiau pabrėžė, kad medžiojamų gyvūnų populiaciją stengiasi išlaikyti stabilią.

Vis tik, dėl tam tikrų niuansų, kiekvienos rūšies situacija yra ne vienoda: „Stirnų medžiotojai jau kurį laiką apskritai nemedžioja, tad jų ir tauriųjų elnių populiacija auga. Stabili miškuose išlieka briedžių populiacija, tačiau auga lūšių skaičius. Tam įtakos turi faktas, kad Latvijoje jau trečią sezoną šis gyvūnas nėra medžiojamas ir jų migracija į mūsų kraštus jau nebėra netikėta. Galiu tik pasakyti, kad lūšims neliko grėsmės išnykti“. 

Sudėtinga situacija yra ir su bebrais. Pasak medžiotojo, Rokiškio rajone yra „probleminių“ vietų, kuriose šie gyvūnai šeimininkauja, tad reaguojant į pranešimus apie padarytą žalą – užlietas pievas ir laukus, sugadintas melioracijos sistemas – stengiamasi populiarinti ir intensyvinti bebrų medžioklę, taip siekiant reguliuoti jų populiaciją.

R. Andriuškevičius pabrėžė, kad nors šią žiemą gamta šiek tiek parodė nagus, tačiau be medžiotojų pati viena tikrai nesusitvarkytų ir gyvūnų populiacijos tinkamai nesureguliuotų.

Medžioklės rodikliai

Pasibaigus ne tik žvėrių skaičiavimo, bet ir tam tikrų gyvūnų medžioklės sezonui, rajono medžiotojai iki gegužės 1 d. „Biologinės įvairovės informacinėje“ sistemoje privalo pateikti per sezoną sumedžiotų gyvūnų skaičių. Lygiai taip pat, gegužės 9 d. komisijos vertinimui turi pristatyti sumedžiotų stirninų, tauriųjų elnių, briedžių ar vilko trofėjus.

Susisteminus minėtus duomenis bus aišku, kiek ir kokių gyvūnų šią žiemą sumedžiojo Rokiškio šauliai. Kol kas aišku tik vienas – kritusių vilkų skaičius. R. Andriuškevičiaus teigimu, rajono medžiokliai likvidavo 5 „miško sanitarus“ (pernai Rokiškio rajone krito 8 vilkai: net 4 iš jų buvo medžiotojų klubo „Baranava“ narių sąskaitoje – aut. past.).

Šiais metais leidžiamų sumedžioti vilkų kvota buvo mažesnė, nei pernai – 307 (pernai – 341), o šalies miškuose iš viso krito 275 vilkai. Anot pašnekovo, kvotos kinta, nes yra paremtos moksliniais skaičiavimais pagal šalyje gyvenančių vilkų šeimų rodiklius. Medžiotojas atkreipė dėmesį, kad didžiausias sumedžiotų vilkų skaičius yra pasienyje su Lenkija: „Lenkijoje vilkas yra saugomas ir nemedžiojamas, tad su siena besiribojančiose apskrityse sumedžiojama ir po 13 ar 14 vilkų. Mes ribojamės su Latvija, kur vilkų medžioklės sezonas prasideda liepą, todėl mūsų apylinkėse rodikliai yra mažesni“.

Pašnekovo pasiteiravus, kokia pilkiesiems buvo nusliūkinusi žiema, jis patikino, jog šie irgi neišvengė jos atšiaurumo. Visgi situacija plėšrūnams buvo palankesnė tuo, kad stirnos praktiškai visą žiemą nesitraukė nuo ūkininkų rapsų laukų, tad vilkai juos taip pat intensyviai tikrino ir ėdesio žiemą jiems tikrai pakako. 

Kol kas, pasak R. Andriuškevičiaus, prašymų gelbėti nuo vilkų medžiotojai nesulaukė, nes naminiai gyvuliai žiemą uždaryti tvartuose, tad ir nuostolio ūkininkai nepatyrė.