A. Palionio patarėjų „pagrįstų“ komandiruočių fone per metus užsidarė beveik 1800 pieno ūkių

2025 metais žemės ūkio ministro Andriaus Palionio patarėjų komandiruotėms skirta 4 481,29 eurų. Iš pirmo žvilgsnio – nedidelė suma. Tačiau vertinant kartu su patarėjų darbo užmokesčiu ir komandiruočių intensyvumu, kyla klausimas: ar šios išvykos kuria realią vertę žemės ūkio sektoriui?

Ministerijos duomenimis, ministro patarėjų vidutinis mėnesinis darbo užmokestis 2025 metais siekė apie 6 036 eurus.

G. Vorobjovo mėnuo komandiruotėse – daugiau nei 30 vizitų

Iš Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) pateiktų duomenų matyti ryškūs skirtumai tarp patarėjų aktyvumo.

Daugiausia komandiruočių turėjo patarėjas Genadijus Vorobjovas – jis 2025 metais aplankė 31 Lietuvos miestą ir rajoną, taip pat vyko į vieną užsienio komandiruotę.

Kiti patarėjai buvo gerokai mažiau mobilūs. Pavyzdžiui, Mindaugas Petkevičius vyko į 11 komandiruočių Lietuvoje ir vieną užsienyje, Roberta Leščevičiūtė-Romikaitė – į 4 komandiruotes Lietuvoje. Tiesa, abu jie ministerijoje jau nebedirba.

Šiuo metu ministras A. Palionis turi du patarėjus – Genadijų Vorobjovą ir Darjušą Puchovičių. Pastarasis darbą pradėjo tik šių metų pradžioje.

Ministerija pabrėžia, kad komandiruotės yra būtinos – jų metu esą identifikuojamos problemos ūkiuose, kurios vėliau virsta sprendimais.

„Komandiruočių metu surinkta informacija naudojama rengiant konkrečius sprendimus“, – teigiama ministerijos atsakyme.

Intensyvumas – normalus, bet ar efektyvus?

G. Vorobjovas 2025 m. vyko į daugiau nei 30 komandiruočių Lietuvoje. Ar toks komandiruočių intensyvumas laikomas įprastu?

„Daugiau nei 30 išvykų per metus reiškia vidutiniškai 2–3 vizitus per mėnesį, todėl toks intensyvumas nėra neįprastas, ypač atsižvelgiant į G. Vorobjovo kuruojamų sričių pobūdį“, – atsako ŽŪM.

Patarėjas kuruoja gyvulininkystę, veterinariją, gyvūnų gerovę, veislininkystę, genetinių išteklių saugojimą, taip pat fitosanitarijos ir dalį žuvininkystės klausimų. Tai itin aktualios sritys, ypač žinant, su kokiais sunkumais šiuo metu susiduria pieno sektorius – mažėja pieno supirkimo kainos, o smulkūs ir vidutiniai ūkiai traukiasi iš rinkos. Tai rodo, kad net ir aktyvus darbas regionuose ne visada virsta apčiuopiamais pokyčiais.

Tą patvirtina ir pati ministerija negalėdama įvardyti jokio konkretaus teisės akto ar sprendimo, kuris būtų gimęs po komandiruočių.

Atsakymuose vyrauja abstrakčios formuluotės – „prisideda“, „inicijuojamos diskusijos“, „tikslinami reikalavimai“, „daug dirbama“.

Paprašius paties G. Vorobjovo įvardyti konkrečius po komandiruočių inicijuotus sprendimus ar teisės aktus, jis detaliau komentuoti nepanoro ir nurodė apsiriboti ministerijos pateikta informacija.

G. Vorbobjovas priklauso „Nemuno aušros“ partijai, su kuria nesėkmingai kandidatavo į Seimą.

Ministras A. Palionis palaiko

Ministerija akcentuoja, kad komandiruotės yra tiesioginio darbo dalis. Tačiau toks modelis reiškia, kad reikšminga patarėjo darbo dalis vyksta kelionėse.

Natūraliai kyla klausimas, kiek laiko tokiu atveju lieka analitiniam darbui ir surinktos informacijos pavertimui konkrečiais sprendimais.

Konkrečių rezultatų – teisės aktų, iniciatyvų ar pokyčių – įvardijimo nebuvimas leidžia abejoti tokio darbo modelio efektyvumu.

„Svarbu pabrėžti, kad pokyčiai dažniausiai nėra momentiniai – jie atsiranda per nuoseklų darbą“, – teigia ŽŪM.

Pasak ministerijos, A. Palionis taip pat laikosi pozicijos, kad komandiruotės yra būtinos, o jų efektyvumas vertinamas pagal tai, ar surinkta informacija virsta sprendimais.

Tačiau be aiškiai įvardytų sprendimų ši sąsaja lieka deklaratyvi.

Kol patarėjai keliauja po Lietuvą, pastaruoju metu socialiniuose tinkluose padaugėjo skelbimų apie parduodamas ištisas pieninių galvijų bandas.

2025 m. sausio mėnesį Lietuvoje veikė 16 349 pieno ūkių. 2026 m. sausio 1 dienos duomenimis, pieno ūkių priskaičiuota jau tik 14 571 arba beveik 1 800 mažiau, nei prieš metus. Per šių metų tris mėnesius ūkių skaičius susitraukė dar 130.