Pieno sektorius ant ribos: įstatymas neveikia, ūkininkai kalba apie protestus

Lietuvos pieno sektoriuje bręsta naujos įtampos. Ūkininkai teigia, kad Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo (NPPD) įstatymas absoliučiai neveikia, institucijos tyli, o pieno kainos ūkiuose grimzta vis žemiau. Jei situacija nesikeis, jau artimiausiomis savaitėmis šalies keliuose gali pasirodyti traktorių kolonos.

Ūkininkų verdiktas – „visiškai neveikia“

Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos (LVPŪA) pirmininkė Renata Vilimienė teigia, kad įstatymo poveikio ūkininkai nepajuto.

„Jis visiškai neveikia. Tai bevertis įstatymas, kuris, jei gerai pamenu, smulkių pieno gamintojų net ir negalėjo ginti“, – sako ji.

Pasak R. Vilimienės, problema dar gilesnė – dalis ūkininkų net nežino apie tokio įstatymo egzistavimą.

„Spėju, kad apie 90 proc. ūkininkų net nežinotų, kad toks įstatymas apskritai yra“, – teigia ji.

Ūkininkai taip pat kelia klausimą dėl selektyvaus įstatymo taikymo.

„Įstatymas yra, bet jis taikomas ne visiems. Vieniems galioja, kitiems – ne. Lygūs iš lygesnių“, – sako R. Vilimienė.

Kritika stiprėja ir dėl to, kad iki šiol nebuvo atlikta reikšmingų tyrimų didžiųjų pieno perdirbėjų ar prekybos tinklų atžvilgiu – būtent ten, ūkininkų teigimu, ir slypi pagrindinės sektoriaus problemos.

„5 perdirbėjai, 5 prekybininkai – ir viskas“

Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) vadovas Jonas Vilionis situaciją vertina dar griežčiau. Jo teigimu, pieno sektoriuje susiformavusi oligopolinė struktūra.

„5 perdirbėjai, 5 prekybininkai – ir viskas“, – sako jis.

Pasak J. Vilionio, pieno kainos paskirstymas tiekimo grandinėje yra akivaizdžiai nesubalansuotas.

„Pieno įstatymas turi būti peržiūrėtas ir visi turi sąžiningai pasiimti savo dalį. Dabar perdirbėjai pasiima apie 40 procentų. Vienas litras pieno parduotuvėje kainuoja apie 1,76 euro, o mažas ūkininkas gauna vos apie 10 centų“, – teigia jis.

Tokie skaičiai, anot ūkininkų, aiškiai parodo sektoriaus disbalansą.

Agentūra: svarbiausia – prevencija

Žemės ūkio agentūra (ŽŪA) situaciją vertina kitaip. Anot institucijos, priežiūros tikslas nėra sankcijų taikymas, o prevencija, konsultavimas ir teisės aktų laikymosi užtikrinimas.

2025 metais buvo patikrinta 70 ūkio subjektų, tačiau sankcijos nepritaikytos nė vienam.

Agentūra tai aiškina kaip prevencinių priemonių veiksmingumo rezultatą.

Vis dėlto tokie skaičiai kelia klausimų: ar pažeidimų iš tiesų nėra, ar jų tiesiog nepavyksta nustatyti? O gal net neatliekami tyrimai?

ŽŪA taip pat pažymi, kad didžiųjų prekybos tinklų priežiūra nepriklauso jos kompetencijai – ją vykdo Konkurencijos taryba. Patikrinimai atliekami pagal rizikos kriterijus, o ne pagal įmonių dydį.

Per metus agentūra gavo vos vieną oficialų skundą.

Teisinė situacija dar labiau komplikuota

Situaciją dar labiau apsunkino naujausi teisiniai pokyčiai.

Kaip nurodo Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), 2026 m. sausio 7 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė nutartį, kuri iš esmės pakeitė priežiūros sistemą.

Vasario 17 d. žemės ūkio ministro įsakymu panaikinta Žemės ūkio agentūrai nustatyta prievolė vykdyti Ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo priežiūrą.

Tai reiškia, kad viena pagrindinių priežiūros funkcijų pieno sektoriuje faktiškai buvo panaikinta.

Ministerija: sprendimų ieškoma

ŽŪM teigia, kad situacija yra žinoma ir sprendimų ieškoma.

Ministerija pabrėžia, kad Žemės ūkio agentūros veikla vertinama teigiamai – Ekonomikos ir inovacijų ministerijos vertinimu, institucijos veiklos balas pakilo nuo 7,02 iki 9,07.

Agentūra vykdo platų funkcijų spektrą – nuo licencijavimo ir leidimų išdavimo iki švietimo programų įgyvendinimo. Taip pat optimizuojama veikla: pareigybių skaičius sumažintas daugiau kaip 10 procentų, mažinama administracinė našta verslui.

Ministerija taip pat primena, kad prekybos tinklų priežiūra nepriklauso Žemės ūkio agentūrai – ją vykdo Konkurencijos taryba.

Vis dėlto pripažįstama, kad pieno sektoriaus problemos išlieka. Šiuo metu sudaryta darbo grupė, kuri rengia pasiūlymus dėl sektoriaus reguliavimo, siekiant sustiprinti pieno gamintojų pozicijas tiekimo grandinėje.

Ant slenksčio – protestai

Ūkininkai teigia, kad didžiausia problema – institucijos dažnai remiasi statistika ir „galutiniais duomenimis“, o ne realia situacija ūkiuose.

„Kad ir ta pati Konkurencijos tarnyba, su kuria teko susidurti. Ji naudojasi per „kombainą“ perėjusiais tyrimų rezultatais, o ne vertina situaciją nuo pradžių – nuo pačių ūkininkų. Ant popieriaus pas mus viskas atrodo gražiai, o realybėje...“, – sako R. Vilimienė.

Ūkininkų kantrybė senka.

„Kiek rašom, kiek kalbam, du kartus buvom ir pas premjerę savo reikalus išdėstę – niekas nesikeičia. Kol neišvažiuosim su traktoriais, tol nieko nebus“, – sako J. Vilionis.

Pasak jo, protesto akcijos planuojamos jau kovo pabaigoje arba balandžio pradžioje. Prie Prezidentūros, Seimo, Vyriausybės ir ministerijų ūkininkai ketina dalyti pieną.

„Dabar tokie reikalai, kad ūkininkui likę tik suplyšę čeverykai“, – priduria jis.

Pieno sektorius šiandien atsidūręs paradoksalioje situacijoje: įstatymai galioja, institucijos dirba, tačiau ūkininkai vis dažniau klausia – kas iš to, jei realybėje niekas nesikeičia?

Jei atsakymų nebus rasta greitai, Lietuvos miestų gatvėse netrukus gali pasirodyti ir traktorių kolonos.