EK pristatė veiksmų planą, kaip apsaugoti europiečius nuo energetikos krizės
Europos Komisija (EK) trečiadienį pristatė veiksmų planą, kaip bus siekiama apsaugoti europiečius nuo energetikos krizės ir paspartinti perėjimą prie švarios vietinės energijos.
EK pranešime nurodoma, kad „AccelerateEU“ yra priemonių rinkinys, kuriuo siekiama nedelsiant padėti Europos gyventojams ir pramonei, ypač labiausiai pažeidžiamoms grupėms, kartu užtikrinant, kad Europa nuosekliai siektų energetinės nepriklausomybės.
Nuo konflikto Artimuosiuose Rytuose pradžios ES papildomai išleido 24 mlrd. eurų energijos importui dėl didesnių kainų. Dabartinė geopolitinė padėtis akivaizdžiai primena, kad būtina paspartinti perėjimą prie švarios, saugios ir įperkamos energijos.
„AccerateEU“ iniciatyvos rėmuose pristatomos tiek trumpalaikės, tiek struktūrinės priemonės, turinčios ilgalaikį poveikį, kuriomis siekiama toliau mažinti priklausomybę nuo nepastovių iškastinio kuro rinkų ir didinti Europos atsparumą būsimai rizikai, grindžiamai vietine švaria energija ir elektrifikacija.
„Šiandien priimami sprendimai lems mūsų gebėjimą atremti šiandienos iššūkius ir ateities krizes. Mūsų strategija „AccelerateEU“ Europos piliečiams ir įmonėms suteiks tiek skubių, tiek labiau struktūrinių pagalbos priemonių. Turime paspartinti perėjimą prie namuose pagamintos švarios energijos. Tai suteiks mums energetinę nepriklausomybę ir saugumą, o tai reiškia, kad galime geriau atlaikyti geopolitines audras“, – pabrėžė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen).
Europos Komisija siūlo imtis šių veiksmų:
Koordinavimas yra labai svarbus. Komisija užtikrins, kad priemonės valstybių narių lygmeniu būtų įgyvendinamos visapusiškai koordinuojant veiksmus. Tai apima požeminių dujų saugyklų pripildymą, lanksčių pripildymo taisyklių naudojimą arba bet kokį išskirtinį naftos atsargų išleidimą. Naftos ir dujų koordinavimo grupės dažnai susitinka, kad užtikrintų visapusišką valstybių narių informuotumą apie padėtį. Neatidėliotinos priemonės ir priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti reaktyvinių degalų ir dyzelino prieinamumą, įskaitant naftos perdirbimo gamyklų gamybos pajėgumus, turėtų būti glaudžiai koordinuojamos.
Bus įsteigta nauja vadinamoji Degalų observatorija. Ji stebės ES degalų gamybą, importą, eksportą ir atsargų lygį. Taip bus galima greitai nustatyti galimą stygių, o avarinio atsargų išleidimo atveju – parengti tikslines priemones, kad būtų išlaikytas subalansuotas kuro paskirstymas. Siekdama sušvelninti didelių degalų kainų ir galimo degalų trūkumo poveikį ES aviacijos sektoriui, Komisija taip pat suteiks aiškumo dėl esamų ES aviacijos sistemos lankstumo priemonių.
Laiku taikomos, tikslinės ir laikinos priemonės. Vartotojų, įskaitant pramonę, apsauga nuo kainų šuolių gali apimti tikslines rėmimo schemas, energijos kuponus ir socialinės paramos schemas, elektros energijos akcizų mažinimą pažeidžiamiems gyventojams. Komisija taip pat priims laikinąją valstybės pagalbos sistemą, kuri suteiks papildomo lankstumo nacionalinėms vyriausybėms, įskaitant neatidėliotinas priemones labiausiai pažeidžiamiems ekonomikos sektoriams remti.
Paspartinti perėjimą prie vietinės švarios energijos, kuri pakeistų naftą, dujas ir kitą iškastinį kurą. Iki vasaros Komisija pateiks elektrifikavimo veiksmų planą. Į jį bus įtrauktas plataus užmojo elektrifikavimo tikslas ir priemonės, skirtos pramonės, transporto ir statybos sektorių elektrifikavimo kliūtims pašalinti. Siekiant paspartinti tvarių aviacinių degalų diegimą, labai svarbu greitai įgyvendinti Tvaraus transporto investicijų planą.
Tinklų sistemos tobulinimas. Elektrifikaciją turi papildyti paskirtį atitinkantis elektros tinklas. Pirmieji žingsniai – užtikrinti, kad dabartiniai teisės aktai būtų visiškai įgyvendinti ir kad derybos dėl Europos elektros tinklų dokumentų rinkinio būtų greitai užbaigtos. Kitas veiksmas – kuo labiau padidinti esamą atsinaujinančiųjų išteklių energijos infrastruktūrą. Greitas didelių vėjo elektrinių parkų ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių jėgainių, įskaitant jūros vėjo elektrinių parkus ir hidroelektrines, modernizavimas gali greitai suteikti labai reikalingą papildomą pagalbą. Komisija taip pat pateiks pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl tinklo mokesčių ir apmokestinimo, kuriuo, be kita ko, bus užtikrinta, kad elektros energija būtų apmokestinama mažiau nei iškastinis kuras.
Investicijų skatinimas. ES lygmeniu yra daug išteklių, pavyzdžiui, 219 mlrd. eurų pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (EGADP) ir sanglaudos politikos fondų. Dabartinės krizės sąlygomis greitis ir poveikis yra itin svarbūs. Komisija padės valstybėms narėms kuo geriau panaudoti turimą ES finansavimą. Tačiau vien viešosiomis lėšomis nebus patenkinti dideli investicijų į energetikos pertvarką poreikiai (660 mlrd. eurų per metus iki 2030 m.). Todėl, siekdama sutelkti privačias investicijas, 2026 metų kovą Komisija priėmė investicijų į švarią energiją strategiją. Siekdama paspartinti privačiojo sektoriaus finansavimą, Komisija surengs aukščiausiojo lygio susitikimą investicijų į švarią energiją klausimais, kuriame dalyvaus finansinių paslaugų sektoriaus atstovai, įskaitant pagrindinius institucinius investuotojus, pramonės lyderius, projektų rengėjus ir viešuosius finansuotojus.
