Žvejybos įmonėms nepavyko iš valstybės prisiteisti 1,4 mln. eurų už sumažintus žvejybos plotus

Daugiau nei du dešimtmečius Baltijos jūros priekrantėje žvejojančioms įmonėms nepavyko iš valstybės prisiteisti 1,4 mln. eurų už pastaruosius 15 metų panaikintą galimybę žvejoti kai kuriuose reikšminguose jūros priekrantės plotuose.

Regionų administracinis teismas kovo 24 dieną atmetė įmonių „Pamario kopa“, „Mini molas“ ir „Saimeris“ skundą kaip nepagrįstą ir dėl ieškinio senaties.

„Pakeitus Baltijos jūros priekrantės žvejybos barų ribas (net ir jas susiaurinus), ūkio subjektai teisės vykdyti verslinės žvejybos veiklą tuose žvejybos baruose neprarado, t. y. žvejyba tuose baruose stabdoma nebuvo nei laikinai, nei neterminuotai, dėl to neatsirado teisinio pagrindo (...) skaičiuoti bei išmokėti kokias nors kompensacijas“, – rašoma teismo nutartyje, kurią dar galima skųsti. 

Be kita ko, teismas vertino, kad pareiškimas teismui pareikštas praleidus trejų metų senaties terminą, todėl yra pagrindas jų reikalavimus dėl žalos nagrinėti tik už trejus metus nuo kreipimosi į teismą – 2023 metų balandžio 13 dienos.

Teismas nustatė, kad Žemės ūkio ministerijai 2009 metais priėmus pakeitimus vieno žvejybos baro plotas sumažėjo 18 proc., o kito – 52 proc., tačiau nuo 2020-ųjų iki 2023 metų balandžio ribos nebuvo mažintos. 

„Pareiškėjos žalą skaičiuoja už 15 metų. Tačiau laikotarpiu nuo 2020 metų balandžio 13 dienos iki 2023 metų balandžio 13 dienos pareiškėjos negalėjo patirti turtinės žalos, kadangi šiuo laikotarpiu joms nebuvo sumažintas žvejybos ribų plotas“, – rašoma teismo nutartyje. 

„Pamario kopa“ siekė 424,6 tūkst. eurų žalos atlyginimo, o „Mini molas“ ir „Saimeris“ – solidariai 944,3 tūkst. eurų.

Bendrovės teismui aiškino, kad ne savo pasirinkimu buvo priskirtos tam tikriems žvejybos barams, jų plotai buvo sumažinti be jų sutikimo ir nuostolių kompensavimo, dėl to įmonės neteko galimybės žvejoti tam tikruose plotuose.

„Prarasta galimybė žvejoti tam tikrose teritorijose savaime sukėlė žalą, kadangi tokiu būdu buvo neteisėtai apribotos (...) ūkinės veiklos galimybės“, – teismui aiškino bendrovės. 

Jos 2022 metų rugsėjį Žemės ūkio ministerijos prašė apskaičiuoti ir atlyginti nuostolius nuo 2009 metų birželio, o nuostolių atlyginimas joms nepriklausytų tik tuo atveju, jei plotai būtų sumažinti siekiant atkurti žuvų išteklius, tačiau šiuo atveju, pasak jų, plotai mažėjo dėl Klaipėdos uosto veiklos. 

Tuo metu ministerija teisme aiškino, kad dėl jos veiklos žuvų naudotojai negalėjo patirti nuostolių. Ji pabrėžė, kad įmonės galėjo teikti skundus, tačiau to nedarė. Be to, ministerijos duomenimis, po pakeitimo įmonių kasmet pagaunamos žuvies kiekis smarkiai nesumažėjo, o kai kuriais metais net gerokai didėjo.

„Atskirų įmonių kasmet pagaunamos žuvies kiekio svyravimai negali būti siejami vien su žvejybos barų ribų pakitimu, nes bendras visų priekrantėje žvejojančių įmonių pagaunamos žuvies kiekis kasmet svyruoja“, – teigė ministerija.

Be to, ji atkreipė dėmesį, kad nuo pakeitimų priėmimo yra praėję daugiau nei 13 metų, todėl turėtų būti taikomas senaties terminas.

Tuo metu Susisiekimo ministerija pabrėžė, kad žvejybos ribų tikslinimas susijęs su saugios laivybos reikalavimais, o ne su Klaipėdos uosto interesais. Be to, įmonės neįrodė patirtos žalos.

2023 metais Žemės ūkio ministerija gavo dar vieną įmonių prašymą dėl nuostolių atlyginimo, tačiau nustačius, kad jis analogiškas pirmajam, ministerija paliko jį nenagrinėtą. Tokį sprendimą apskundus Regionų administracinis teismas 2024 metų gegužę įmonių skundą atmetė. 

Tuo metu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) pernai birželį skundą tenkino iš dalies, perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.