Vilniuje įvykusioje LIFE projekto baigiamojoje konferencijoje pristatyti inovatyvaus projekto – „Žiedinės ekonomikos modelis dideliems miestams – vandenvalos dumblas ir biomasės pelenai į biomasę – biomasė į atsinaujinančią energiją NutriBiomass4LIFE“ rezultatai.

Penkis metus vykusio projekto (2018-2023) pagalba sukurtas ir pademonstruotas uždaro ciklo žiedinės ekonomikos modelis, skirtas didelių miestų atliekoms, kuriose gausu maistinių medžiagų, komunalinių nuotekų valymo dumblui ir biomasės pelenams perdirbti į atsinaujinančią energiją. Ji skirta miesto poreikiams per aplinkai nekenksmingą biomasės plantacijų filtrą.

Projekto vadovas Mindaugas Šilininkas konferencijos dalyviams išsamiai pristatė visus projekto pasiektus rezultatus, kurie tiesiogiai prisideda prie aplinkos gerinimo ir klimato kaitos mažinimo, efektyvesnio gamtinių resursų panaudojimo, tvarus dirvožemio naudojimo, tvaraus žemės ūkio ir miškininkystės.

Kaip informavo M.Šilininkas, mažiau palankiose ūkininkavimui žemėse 60 km spinduliu aplink Vilnių bus įveista 902 ha vidutinės trukmės rotacijos biomasės želdinių; 2685 ha biomasės želdinių bus sertifikuota ir valdoma pagal tvarios miškininkystės reikalavimus; 1429 ha plote bus pagerinta dirvožemio maistinių medžiagų kokybė; sukurtas pilnos apimties didelio miesto atliekų, turinčių maistinių medžiagų, pakartotino panaudojimo žiedinės ekonomikos modelis.

Ambicingas ir novatoriškas projektas

Daug metų apie žiedinę ekonomiką kalbėta teoriniu lygmeniu, tačiau džiugu, kad nuo kalbų jau pereita prie konkrečių darbų. Šis projektas sudomino ne tik vandenvalos specialistus, bet ir miškininkus, žemės savininkus. Įgyvendinant projektą, kurio partneriai: UAB „Pageldynių plantacija”, UAB „Vilniaus vandenys”, UAB „Kirtimų katilinė”, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Agrocheminių tyrimų laboratorija, Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija ir Švedijos žemės ūkio universitetas ne tik glaudžiai bendradarbiavo, bet daug dirbo ir su  Europos Komisijos atsakinga atstove, išoriniais vertintojais ir kitais suinteresuotais asmenimis, kad užsibrėžti projekto tikslai ir rezultatai būtų pasiekti.

Projekto partnerio Lietuvos miškų ir žemės savininkų asociacijos (LMSA) pirmininkas dr. Algis Gaižutis pažymi, kad projektas buvo ir ambicingas, ir novatoriškas, todėl jo praktinis įgyvendinimas pareikalavo nemažai pastangų. Vis dėlto, dr. A.Gaižutis įsitikinęs, kad tai realus, praktiškai pritaikomas ir labai reikalingas sumanymas, integruojantis tris didžiausius iššūkius: kaip ir kur saugiai bei ekonomiškai tinkamai panaudoti miestų vandenvalos procese susidarantį nuotekų dumblą, biokuro katilinėse susikaupiančius medienos pelenus; kaip tenkinti augančią biomasės paklausą pasirenkant mažiau patraukliose žemdirbystei žemėse įveisiant greitai augančius želdinius ir galiausiai – kokie medžiai labiausiai tam tinkami mūsų sąlygomis.

Didžiausi sunkumai kilo dėl biurokratijos

Dr. A. Gaižutis neslėpė, kad didžiausi sunkumai kilo ne tiek ir ne vien vykdant numatytus darbus, o bandant surasti sprendimus biurokratinėje įvairiausių reguliuojančių taisyklių ir įstatymų raizgalynėje, nes projektas apima net penkias sritis. „Pirma, vandenvalos metu susidarančio nuotekų dumblo apdorojimą, atskiriant tinkamą želdinių tręšimui frakciją ir ją paruošiant panaudojimui (išdžiovinant ir granuliuojant). Antra, biokuro katilinėse susidarančių pelenų panaudojimą želdinių tręšimui. Trečia, surandant žemės ūkio sklypus (ir sutarti su savininkais), kur galima būtų įveisti bent 900 ha greitai augančių tuopų želdinių. Ketvirta, išbandyti ir atsirinkti iš visos eilės pasaulyje veisiamų tuopų klonų, kurie iš jų gali būti naudojami trumpos rotacijos želdiniams Lietuvos klimato ir dirvožemio sąlygomis. Penkta, pritaikyti techniką ir technologijas sodinamosios medžiagos įsigijimui ir tolesniam išsiauginimui, medelių sodinimui, priežiūrai ir užaugintos biomasės kurui gamybą bei pateikimą į biokuro katilines energijos  gamybai“, – projekto dedamąsias pristatė dr. A. Gaižutis.

Erdvė moksliniams tyrimams

Įgyvendinant iškeltus tikslus reikalingi ir sudėtingi moksliniai tyrimai, siekiant įvertinti įvairių sąlygų poveikį želdinių augimui, produktyvumui, gebėjimui absorbuoti CO2 ir kaupti anglį tiek dirvožemyje, tiek medienoje.

LMSA vadovas pripažįsta, kad šis projektas pramynė kelią tokių veiklų įgyvendinimui mūsų šalyje, išryškėjo praktiniai privalumai ir trūkumai, ką reikia daryti, kas apsimoka ir kas nepasiteisina. „O perspektyvos priklausys tiek nuo paklausos biomasei iš greitai augančių želdinių, tiek nuo rinkos kainų, sąnaudų, sparčiai kintančių technologijų ir ne mažiau nuo teisinio reguliavimo bei skatinimo priemonių“, – įsitikinęs dr. A.Gaižutis.

Pasak jo, LMSA narių iniciatyva, šiame projekte įveisti trumpos rotacijos (15-20 metų) plantaciniai želdiniai. Dr. A. Gaižučio teigimu, nuėmus derlių galima vėl auginti biomasę arba grąžinti žemę kitoms žemdirbystės veikloms. Tuo tarpu jei želdiniai pasiekia 20 metų ir daugiau, tai tokie plotai pagal mūsų šalyje galiojančius įstatymus jau pervedami į miškų paskirties žemę ir vėliau panaudoti žemdirbystei tokių žemių jau nėra galimybės. Tokiems plotams gali būti suteiktas plantacinių miškų statusas.

Įgyvendintas projektas ir jo rezultatai – puikus žiedinės ekonomikos pavyzdys.