Šv. Huberto dieną minimos istoriškai susiformavusios medžioklės tradicijos

Šiandien daugelio Europos valstybių medžiotojai mini savo globėjo Šv. Huberto dieną. Daugiau kaip 30 tūkstančių Lietuvos medžiotojų yra aktyvūs aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų pagalbininkai, nes praneša apie aplinkai kenkiančius pažeidimus, brakonieriavimo atvejus, saugo ir puoselėja medžioklės tradicijas, kurios atspindi pagarbą gamtai, laukiniams gyvūnams ir jų buveinėms. 

Medžioklė yra viena seniausių žmonijos veiklų, garantavusi žmonių išlikimą. Jos tradicijos formavosi tūkstantmečius. Šiandien medžioklė padeda palaikyti gyvūnijos pusiausvyrą, tačiau tik laikantis nustatytų reikalavimų ir taisyklių. 

Medžiotojams keliami dideli moraliniai įsipareigojimai, jie turi elgtis pagarbiai tiek gyvūnijos, tiek žemės ir miško savininkų atžvilgiu. Beveik visi Lietuvos medžiotojų klubai turi savo garbės kodeksus, kuriuose įtvirtinti kilnių tikslų ir humaniško elgesio su fauna principai. 

Šv. Hubertas, gyvenęs VII–VIII a., buvo ne tik medžioklės mėgėjas, bet ir gamtos gynėjas. Savo medžioklės plotuose jis įkūrė vienuolynus ir rūpinosi gyvūnais. Po mirties 727 m. Hubertas buvo paskelbtas šventuoju. 

Sveikiname medžiotojus su Šv. Huberto diena, kurios idėjos atspindi geriausias krikščioniškas moralines vertybes ir istoriškai susiformavusias kultūringos medžioklės tradicijas. Pagal jas medžioklė yra atsakingas įsipareigojimas gamtai, skatinantis gerbti miškų, vandens bei laukų privačią nuosavybę ir aktyviai dalyvauti aplinkosaugos veiklose.