Srutų ir mėšlo tvarkymą „Agrometer“ ir „Biolectric“ padarė paprastesniu nei paprasta (VIDEO)

Berčiūnų žemės ūkio bendrovėje iškilmingi atidaryta 44 kW „Biolectric“ mikrobiodujų jėgainė. Tačiau tai ne vienintelė džiugi žinia bendrovėje. Tvariu ir žiedinės ekonomikos principais veikiantis šis Panevėžio rajono ūkis pademonstravo, kaip naudojasi visais naujausių technologijų privalumais. Visa tai pamatėme ūkio laukuose, kai iš srutų lagūnų per žarnines sistemas dirvoje buvo įterpiamas digestatas „Agrometer“ mašinomis. Jų pavydėtų bet kas.

Dygsta lyg grybai po lietaus

Demonstracijoje dalyvavo ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos ūkininkai, kurie turėjo ką pasakyti apie pamatytas technologijas. Paaiškėjo, kad Lietuvoje parama ūkiams yra prieinamesnė nei pas kaimynus.

„Prisimenu, kai prieš kelis metus vykome į Lenkiją pažiūrėti, kaip ten veikia „Biolectric“ biodųjų jėgainės, Lietuvoje tokių dar nebuvo nė vienos. Todėl džiugu, kad šiandien atidaroma jau dar viena jėgainė, kurią instaliavo mūsų asociacijos narė „interAG“, – pasidžiaugė Lietuvos žemės ūkio technikos asociacijos prezidentas Erikas Bėrontas.

Du varikliai suka du generatorius. Po kupolu įrengtas 450 kub. metrų reaktorius. Tokia mikrobiodujų jėgainė paskaičiuota maždaug 270 galvijų ūkiui.

ŽŪB „Berčiūnai“ vadovė Oksana Puronaitė neslėpė palengvėjimo, kad pavyko įgyvendinti be galo svarbius ūkyje projektus. „Lengva nebuvo. Teko nueiti ir kryžiaus kelius, kad galėtume įsirengti tai, ką planavome. Bet dabar galime pasidžiaugti, kad mes statėme ir pastatėme“, – kalbėjo O. Puronaitė.

Prognozuoja dar didesnę plėtrą

Pasak Berčiūnuose jėgainę instaliavusios UAB „interAG“ direktoriaus Ugniaus Stančiausko, Europoje veikia apie 500 didesnių ir mažesnių „Biolectric“ biodujų jėgainių. Lietuvoje jau yra instaliuotos net aštuonios. U. Stančiauskas prognozuoja, kad iki 2026 m. mūsų šalyje veiks jau 15-16 „Biolectric“ jėgainių.

„Biolectric“ klubo prezidentas Arūnas Lipaitis, pirmasis šalyje investavęs į biodujų jėgainę, pabrėžė, kad ne vien kalbos, o realūs darbai įtvirtina tvarumo sąvoką.

„Biolectric“ jėgainę galima valdyti iš bet kurios pasaulio vietos, tiesiog išmaniuoju telefonu. Ji veikia pilnai autonomiškai.

„Džiugu, kad tokią biodujų jėgainę gali naudoti net ir ūkis su 50 melžiamų karvių. Tokias uždaras sistemas galime diegti ūkiuose su 50-200 karvių“, – sako žemė ūkio ministro patarėjas Genadijus Vorobjovas.

Įspūdinga „Agrometer“ technika

Po atidarymo iškilmių, lauko dienos dalyviai išskubėjo į laukus, kur Danijos „Agrometer“ ir „interAG“ atstovai, kartu su įrangą jau įsigijusiais ūkininkais, smalsuoliams pademonstravo unikalias, uždarą ciklą ūkiuose užbaigiančias „Agrometer“ mašinas.

Tai ne tik „Agrometer“ mobilūs, galingi siurbliai, iš lagūnų pumpuojantys į žarninę sistemą srutas, kurios vėliau įterpiamos arba išlaistomos laukuose, bet ir kita įspūdinga „Agrometer“ technika, kurią turintieji ūkiai gali išties didžiuotis.

Štai „Agrometer“ srutų skleistuvas SDS 8000 yra apskritai savaeigė mašina, ant savo „kupros“ lyg sraigė vežanti kelių šimtų metrų žarnų ritę.

Ritėje galima komplektuoti dviejų tipų žarnas (4 ir 4,5 colio žarnas), o maksimalus žarnų ilgis ritėje gali siekti iki 585-625 metrus. Norvegiškos „Mandals“ žarnos gaminamos būtent tokių ilgių be jokių sujungimų.

Jungiant jas vieną prie kitos, galima srutas paskleisti arba įterpti net iki 10-15 km nuo lagūnos. Tas pat pasakytina ir apie prikabinamą „Agrometer“ SRS 1200 mašinos sistemą su 12 metrų ilgio kranu žarnai.

Srutų žarna ne tampoma po lauką, o švelniai guldoma ant žemės. Netgi posūkiuose mašina tausoja lauką.

„Mobilūs siurbliai turi ne analoginį radijo ryšį, o skaitmeninį GSM ryšį. Tai tam, kad jūs neprarastumėte ryšio tarp savaeigės mašinos arba tarp prikabinamos išlaistymo mašinos ir į lauką paduotumėte tiek srutų, kiek jums reikia hektarui“, – pasakojo „Agrometer A/S“ pardavimų vadybininkas Björn Puschmann.

Viskas valdoma nuotoliniu būdu, tad reikalingi žmonės – tik „Agrometer“ mašinų operatoriai.

Ūkininkas Arnis Kristapsons (Latvija):

Pas mus Latvijoje paprastai biodujų jėgaines turi tik labai dideli ūkiai, o čia pamatėme, kad jėgaines gali įsirengti ir nedideli ūkiai. Klausimas tik kainoje ir kiek gali prisidėti valstybė. Latvijoje pagalba ūkininkams yra mažesnė, nei Lietuvoje. Pas mus paramos intensyvumas yra 30-40 proc. Tai neblogai, bet galėtų būti ir didesnis paramos intensyvumas. Mes prieš keturis metus įsirengėme melžimo robotą. Vien todėl galime šiandien čia stovėti ir džiaugtis gyvenimu bei dairytis naujovių. Galbūt investuosime į plėtrą, bet tai priklauso nuo pieno supirkimo kainų.

Ūkininkė Sandra Beijere (Latvija):

Kyla labai daug naujų minčių. Ūkių šeimininkams reikia daugiau žinių apie naujas technologijas, kad ateityje galėtume gyventi švariau ir efektyviau. Latvijoje tokių ūkių dar nėra. Todėl mes galėtume bendradarbiauti, kooperuotis, žiūrėti, domėtis naujovėmis. Būtų gerai, kad visa tai kartu įvertintų ir rastų sprendimų mūsų Žemės ūkio ministerija ir ūkininkų organizacijos, kurios gali padėti atskiriems ūkininkams. Tam, kad geriau pasinaudotume Europos Sąjungos parama, ūkininkai ir valdžios atstovai turi žinoti, apie ką eina kalba. Nes tai mūsų ateitis.

Daugiau informacijos rasite www.interag.lt.