Ar „dangus griūva“? Lietuvos mokslininkai pristatė išvadas žemdirbiams

„Dangus griūva“ būna pirmas įspūdis, kai liūtis, kruša ar audra niokoja pasėlių laukus. Ar tai tiesa – mokslininkai šią savaitę pristatė tyrimus apie tai, kiek augalai geba regeneruoti po juos užklupusių meteorologinių reiškinių.

„Žala, kurią patiria augalai, priklauso nuo daugelio dalykų: kiek jie išsivystę, kokios aplinkos sąlygos prieš ir po meteorologinio reiškinio, todėl labai svarbu pasižiūrėti, kokie nuostoliai būna skirtinguose augalų išsivystymo tarpsniuose būtent Lietuvos klimato sąlygomis“, - komentuoja Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro (LAMMC) Žemdirbystės instituto mokslo darbuotoja dr. Ona Auškalnienė.

Tiksliai įvertinti gamtos stichijų augalams padarytą žalą svarbu ir žemdirbiams, ir pasėlių draudikams. Todėl jau kelintus metus LAMMC mokslininkai atlieka bandymus imituodami stichijų pažeidimus pašarinių pupų pasėliuose (prieš tai tyrė rapsų pasėlius) ir stebi, kaip, pažeistos įvairiu lygmeniu, pupos atsikuria.

Apsaugo nuo stresinių situacijų

Bandymus mokslininkai kartoja mažiausiai 3 metus, sulygina duomenis ir įtraukia juos į pasėlių draudimo vertinimo metodikas. Tai užtikrina maksimaliai tikslų pasėlių žalų vertinimo ir kompensavimo mechanizmą būtent Lietuvos klimato sąlygomis.

„Tokie tyrimai apsaugo žemdirbius nuo stresinių situacijų. Gamtos stichijoms nusiaubus laukus dažnai žemdirbį užlieja emocijos ir būna baisu, kad viską prarado, nes augalai atrodo baisiai. O bandymai rodo, kad dangus negriūva, kad ir po gamtos reiškinių vienoks ar kitoks derlius vis tiek bus, be to, veikia adekvatus žalų kompensavimo mechanizmas“, - sako žemdirbius jungiančio pasėlių savidraudos fondo „VH Lietuva“ vadovas dr. Martynas Rusteika.

Žemdirbiams tokie tyrimai įdomūs, nes jie kasmet susiduria su naujomis situacijomis, kaip kruša, liūtis, vėtra ar kiti gamtos reiškiniai pažeidžia augalus.

„Mums svarbu, kad tokie tyrimai atliekami Lietuvoje, o ne atkeliauja iš kažkur toli. Tada būna tikslu, aišku, nedviprasmiška“, - sako tyrimų rezultatų pristatymo renginyje dalyvavęs Raseinių rajono žemdirbys Alfredas Bardauskas.

Pupos regeneruoja silpniau nei rapsai

„Darydami bandymus mes viską fiksuojame: kurią augalo išsivystymo dieną įvyko pažeidimas ir kaip augalas į jį reaguoja bei regeneruoja, – paaiškina O. Auškalnienė. – Pupos atsitiesia mažiau nei rapsai, bet šiek tiek regeneruoja, ypač jei būna silpniau pažeistos ankstyvojoje brandoje. Jei augalas nulaužiamas, ypač vėlesniame tarpsnyje, – viltis, kad jis atsigaus ir subrandins derlių – visai maža. Tuo tarpu nulenktos pupos, ypač ankstyvuose tarpsniuose, gali šiek tiek atsitiesti ir kartais derliumi nedaug skiriasi nuo nenulenktų“.

„Šie bandymai išplėtė mūsų žinias apie orų poveikį pupoms ir jų galimybes suformuoti derlių po pažeidimo. Eksperimentai akivaizdžiai rodo, kad augalas yra gyvas organizmas, kuris bando išgyventi“, - liudija O. Auškalnienė.

Šiemet dėl pakankamos drėgmės sąlygos ankštiniams augalams ypač palankios, todėl ir regeneracija gera. Pernai metų duomenys buvo kitokie: kadangi vasara buvo sausa, tai imituotos krušos pažeisti pupų pasėliai beveik neregeneravo.

Žemdirbių iššūkiai ateityje

Mokslininkė prognozuoja: jeigu neišlaužys audros ir nepažeis kruša – šiais metais ankštiniai augalai turėtų duoti gerą derlių.

Žvelgdama į ateitį, mokslininkė sako, kad didžiausi Lietuvos žemdirbių laukiantys iššūkiai bus netolygus drėgmės pasiskirstymas, dažnėjančios sausros bei staigiai užeinantys lokalūs gamtos reiškiniai, tokie kaip krušos ir liūtys.

„Kontroliuoti gamtos stichijų mes negalime, o tik maksimaliai prie jų prisitaikyti, išmokti su jomis gyventi būtent Lietuvos klimato zonoje, kad nepritrūktume derliaus“, - sako M. Rusteika.

Turėti tikslią gamtos stichijų pažeistų pasėlių žalų vertinimo metodiką – svarbu, kadangi nuostolių žemės ūkyje pasitaiko kasmet.

„Šie metai – ne išimtis. Pastarosiomis dienomis baigėme vertinti pavasarinių šalnų pasėliams padarytą žalą, kuri yra rekordinio dydžio – pasėlius apdraudusiems ūkininkams išmokėsime beveik 13 mln. eurų. Dabar mūsų ūkininkai nuostolių patiria dėl liūčių ir vėjų išguldytų javų pasėlių. Jau pranešta apie išguldytus daugiau nei 50 tūkst. hektarų, o apskaičiuota draudimo išmoka – apie 4 mln. eurų. Kadangi javapjūtė dar tik prasideda, tai situacija keičiasi kiekvieną dieną”, - informacija dalinasi pasėlių savidraudos fondo vadovas.

Lauko diena, kurioje mokslininkai, žemdirbiai ir pasėlių draudikai keičiasi naujienomis, kaip prisitaikyti prie klimato kaitos mūsų šalyje, LAMMC eksperimentiniuose laukuose Kėdainių rajone, Akademijoje, yra rengiama kasmet ir sulaukia didelio dėmesio.

Daugiau informacijos:

Dr. Ona Auškalnienė, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro vyresnioji mokslo darbuotoja, ona.auskalniene@lammc.lt; +370 687 13 954

Dr. Martynas Rusteika, pasėlių savidraudos fondo „VH Lietuva“ vadovas, Martynas Rusteika, „VH Lietuva“ vadovas, tel. +37061007584; el. p. m.rusteika@vereinigte-hagel.lt