Dėl audros padarinių trijose Vilniaus rajono seniūnijose skelbiama ekstremali situacija
Vilniaus rajono savivaldybės Ekstremaliųjų situacijų operacijų centras (ESOC) priėmė sprendimą siūlyti Vilniaus rajono savivaldybės merui skelbti ekstremaliąją situaciją labiausiai nuo savaitgalį buvusios audros nukentėjusiose teritorijose – Avižienių, Riešės ir Zujūnų seniūnijose.
Apie priimtą sprendimą rajono meras Robertas Duchnevičius informavo socialiniame tinkle „Facebook“.
„Savaitgalio audra skaudžiai palietė dalį Vilniaus rajono gyventojų. Po nuolatinio situacijos vertinimo šiandien priėmiau sprendimą skelbti ekstremaliąją situaciją labiausiai nukentėjusiose Avižienių, Riešės ir Zujūnų seniūnijose“, – dėstė R. Duchnevičius.
Kaip skelbia Vilniaus rajono savivaldybė, sprendimas priimtas įvertinus audros padarytą žalą, gyventojų pranešimus bei Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pateiktą informaciją apie šiose vietose fiksuotus stichinius meteorologinius reiškinius.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje buvo škvalas, kurio metu vėjo greitis pasiekė ir viršijo smarkaus vėjo greitį (≥ 15 m/s). Tai stichinis meteorologinis reiškinys. Avižienių apylinkėse vėjo greitis galėjo siekti iki 28 m/s. Toks vėjas pasižymi didele griaunamąja galia, todėl padaryta žala fiksuojama tiek viešojoje infrastruktūroje, tiek privačiose valdose.
„Nuo sekmadienio ryto seniūnijos dirba sustiprintu režimu – šalina nuvirtusius medžius, tvarko kelius, registruoja gyventojų pranešimus ir renka informaciją apie audros padarytą žalą. Darbų dar laukia nemažai, tačiau siekiame, kad audros padariniai būtų pašalinti kuo greičiau“, – pranešime cituojamas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Vansavičius.
Paskelbus ekstremaliąją situaciją, operacijų vadovais atitinkamose seniūnijose skiriami seniūnai. Kiekvienoje seniūnijoje taip pat bus sudarytos komisijos, kurios vertins gyventojų ir juridinių asmenų pranešimus apie patirtą žalą nekilnojamam turtui ir teiks siūlymus dėl galimos finansinės pagalbos.
Vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, finansinė pagalba gali būti skiriama už žalą, padarytą gyvenamiesiems būstams ir kitai būtinajai gyvenamajai infrastruktūrai. Kito pobūdžio nuostoliai, pavyzdžiui, sugadintos ar nuvirtusios tvoros, lauko įrenginiai ar kitas su gyvenamuoju būstu tiesiogiai nesusijęs turtas, nėra kompensuojami.
Pagal galiojančią tvarką, įvykus stichinei nelaimei, gali būti skiriama ši finansinė pagalba: iki 3,5 tūkst. eurų – jei nukentėjo gyvenamasis namas arba butas; iki 1,5 tūkst. eurų – jei nukentėjo sodo namas; iki 500 eurų – jei nukentėjo ūkinis pastatas.
Savivaldybė taip pat skirs papildomą finansavimą seniūnijoms, kad jos galėtų operatyviau šalinti audros padarinius. Seniūnijos organizuos didelių nuvirtusių medžių ir jų kamienų šalinimą tiek viešosiose erdvėse, tiek privačiose valdose tais atvejais, kai gyventojai dėl objektyvių priežasčių to padaryti patys negali. Smulkesnių audros padarinių, pavyzdžiui, nulūžusių šakų ar kitų nedidelių želdinių liekanų, sutvarkymu savo valdose turėtų pasirūpinti patys gyventojai.
Dėl žalos atlyginimo gali kreiptis Vilniaus rajone gyvenamąją vietą deklaravę fiziniai asmenys ir Vilniaus rajone registruoti ir veiklą vykdantys juridiniai asmenys. Nukentėjusieji kviečiami užfiksuoti audros padarytą žalą nuotraukomis ir kuo skubiau apie ją pranešti savo seniūnijai.
