Gyventojai kviečiami registruoti šliužus, tačiau pagalbos gali ir nesulaukti: 440 tūkst. eurų seniai paskirstyti
Aplinkos ministerijai paskelbus kvietimą gyventojams registruoti invazinių šliužų radavietes ir priminus, kad jų naikinimui skirta apie 440 tūkst. eurų, ne vienam kilo įspūdis, jog užregistravus šliužus bus galima sulaukti ir praktinės pagalbos. Tačiau paaiškėjo, kad finansavimas jau seniai paskirstytas, o radavietės registravimas savaime dar nereiškia, kad šliužai bus naikinami.
Parama jau paskirstyta
Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) paaiškino, kad 440 tūkst. eurų nėra naujai skiriama suma. Ji buvo paskirstyta dar pagal pirmąjį jungtinio projekto „Invazinių rūšių naikinimas ir kontrolė“ kvietimą, kuris vyko nuo šių metų sausio 6 d. iki balandžio 1 d.
Per šį laikotarpį gautos 134 paraiškos, iš jų 87 pateikė fiziniai asmenys, 31 – savivaldybių administracijos, 16 – kiti juridiniai asmenys.
Taigi, finansavimu galėjo pasinaudoti ne tik savivaldybės ar valstybės institucijos. Priešingai – paraiškas aktyviai teikė ir gyventojai.
Pasak APVA, projektų vykdytojai finansavimą gali naudoti ne tik pačiam šliužų naikinimui, bet ir gausos reguliavimo planams rengti, šienavimui, veisimosi vietų tvarkymui, gaudyklėms, moliuskicidams bei kitoms priemonėms įsigyti. Darbai turi būti vykdomi ketverius metus iš eilės, o penktaisiais metais teritorijos priežiūrą projekto vykdytojai privalės finansuoti savo lėšomis.
Užregistravus radavietę niekas automatiškai neatvyks
Vis dėlto didžiausią sumaištį sukėlė ne pats finansavimas, o Aplinkos ministerijos komunikacija.
Pranešime gyventojai buvo kviečiami registruoti ispaninių arionų radavietes, todėl dalis žmonių suprato, kad tai gali būti susiję su galimybe sulaukti pagalbos naikinant šiuos invazinius šliužus.
Tačiau APVA pabrėžia, kad taip nėra.
„Radavietės užregistravimas savaime nereiškia, kad joje bus organizuojami naikinimo darbai. Tokie darbai gali būti atliekami tik teritorijose, kurios įtrauktos į patvirtintus projektus“, – nurodė agentūra.
Gyventojų pateikiami duomenys pirmiausia naudojami stebėti invazinių rūšių paplitimą ir planuoti tolesnius jų kontrolės veiksmus.
Sodininkai pasigedo aiškumo
Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos valdybos pirmininkas Giedrius Markūnas sako, kad po ministerijos pranešimo kilo daugiau klausimų nei atsakymų.
„Keistas tas kvietimas Aplinkos ministerijos – užregistruoti radavietę ir kas iš to? Kažkas atvažiuos jos naikinti?“ – svarstė jis.
Anot pašnekovo, visuomenei pritrūko aiškios informacijos, jog finansavimo etapas jau pasibaigęs.
„Parama buvo tikrai nemaža, todėl įdomu, kur tie pinigai nugula ir kodėl ši parama nėra viešinama platesniam ratui“, – sakė G. Markūnas.
Jo teigimu, jeigu panašios paramos priemonės būtų prieinamos gyventojams ateityje, ja naudotųsi ne tik pavieniai žmonės, bet ir sodininkų bendrijos.
„Net ir bendrijos vardu būtų galima kreiptis – tiek šliužų, tiek Sosnovskio barščių naikinimui. Ypač naudinga būtų tvarkant apleistus sklypus“, – įsitikinęs asociacijos vadovas.
Bus dar vienas kvietimas
Pasak G. Markūno, vien finansavimo neužtenka. Kur kas svarbiau, kad su invaziniais šliužais kovotų visi žemės savininkai.
„Tie, kurie prižiūri savo sklypus, pjauna žolę ar renka šliužus, ten jų ir mažiau. Tačiau yra daug apleistų sklypų. Turi būti bendri visų veiksmai – didesnė atsakomybė už neprižiūrimas teritorijas, kitaip problema niekur nedings“, – teigė jis.
APVA patvirtino, kad didžioji dalis 6 mln. eurų, skirtų visų šešių invazinių rūšių naikinimui, jau paskirstyta pirmojo kvietimo metu. Vis dėlto iki šių metų pabaigos planuojama skelbti antrą kvietimą panaudoti likusias lėšas.
Šiuo metu Aplinkos ministerija rengia finansavimo sąlygų pakeitimus, po kurių fiziniai ir juridiniai asmenys vėl galės teikti paraiškas. Apie naują kvietimą APVA žada informuoti atskirai.
