„Litgrid“: elektros kaina Lietuvoje šoktelėjo trečdaliu

Lietuvoje ir Latvijoje elektros kainos praėjusią savaitę šoktelėjo daugiau nei trečdaliu. Vidutinė elektros kaina abiejose Baltijos šalyse siekė 114 eurų už megavatvalandę (MWh), pranešė „Litgrid“.

„Litgrid“ Rinkos analitikos skyriaus vadovo Deivido Šikšnio teigimu, kainų augimą lėmė sumažėjusios galimybės importuoti elektrą iš Švedijos dėl planinių „NordBalt“ jungties darbų, taip pat Europoje pabrangusios gamtinės dujos.

„Praėjusią savaitę elektros kainų augimą Baltijos šalyse lėmė išaugusios gamtinių dujų kainos Europoje bei sumažėję tarpsisteminiai pralaidumai. Nuo trečiadienio prasidėjęs „NordBalt“ jungties remontas sumažino prekybinius pajėgumus tarp Baltijos šalių ir Švedijos, o gamtinių dujų kaina Europoje pakilo virš 80 Eur/MWh ribos ir pasiekė aukščiausią lygį nuo 2022 metų gruodžio“, – pranešime cituojamas D. Šikšnys.

„Vidutinė elektros kaina Suomijoje siekė 52 Eur/MWh, Švedijos SE4 zonoje – 101 Eur/MWh, o Lenkijoje ir Vokietijoje buvo dar aukštesnė – atitinkamai 165 Eur/MWh ir 162 Eur/MWh. Tai rodo, kad Baltijos šalių kainų augimas vyko platesniame regioniniame kontekste. Reikšmingą įtaką regione darė išaugusios dujų kainos ir aukštesnis kainų lygis Centrinėje Europoje“, – pažymėjo jis.

Nepaisant kainų augimo, Lietuvos energetikos sistema praėjusią savaitę išliko beveik savarankiška. „Litgrid“ duomenimis, vietos elektrinės užtikrino 96 proc. šalies poreikio. 

Daugiausia elektros energijos gamino vėjo jėgainės. Šių elektrinių gamyba sumažėjo 6 proc. iki 128 gigavatvalandžių (GWh). Saulės elektrinių generacija padidėjo 21 proc. iki 75 GWh. Tuo metu hidroelektrinės pagamino 23 GWh, šiluminės jėgainės – 9 GWh o kitos elektrinės – 14 GWh elektros energijos. 

Praėjusią savaitę vėjo elektrinės gamino 52 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos, saulės elektrinės pagamino 30 proc., hidroelektrinės – 9 proc., šiluminės jėgainės – 3 proc., o kitos elektrinės – 6 procentus.

Elektros importas aptariamu laikotarpiu sumažėjo 16 proc. iki 57 GWh. Daugiausia – 73 proc. – elektros importuota iš Latvijos, 19 proc. – iš Švedijos, dar 8 proc.  – iš Lenkijos. Eksportas per savaitę sumažėjo 16 proc. iki 43 GWh. 57 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Lenkiją, 29 proc. – į Latviją, o likę 14 proc. – į Švediją.

Tuo metu „LitPol Link“ jungties pralaidumas Lenkijos kryptimi siekė 71 proc., 17 proc. – Lietuvos kryptimi, o „NordBalt“ – 15 proc. Švedijos kryptimi ir 28 proc. Lietuvos kryptimi.