Panevėžio rajono derliaus šventė sugrąžino į Smetonos laikų turgų

Panevėžiui švenčiant gimtadienį, viena iš šventės vietų tapo Aukštaitijos siaurojo geležinkelio Panevėžio depas. Šeštadienį čia vyko 29-oji Panevėžio rajono žemdirbių derliaus šventė „Derlius 2026“, vienai dienai atkūrusi tikrą tarpukario jomarką.

Tai nebuvo įprastas turgus, kuriame lankytojai tiesiog vaikščiojo nuo vieno prekystalio prie kito. Jomarko atmosferą kūrė Panevėžio rajono kultūros centro meno mėgėjų kolektyvų personažai, šurmulingai derėdamiesi, prekiaudami naminiais paukščiais ir rudens derliumi. Ir patys turgaus lankytojai tapo šventės dalimi – galėjo ne tik apsipirkti, bet ir pasiderėti, paragauti, išbandyti senąsias pramogas bei pažvelgti, kaip atrodė Smetonos laikų turgus beveik prieš šimtmetį.

Į jomarką derlius atriedėjo bėgiais

Vienas įdomiausių šventės vaizdų laukė prie siauruko bėgių. Atvirose siauruko vagonų platformose į jomarką atriedėjo Panevėžio rajono ūkininkų derlius. Čia buvo siūloma bulvių, obuolių, morkų, moliūgų, uogų, žalumynų ir kitų šviežių sodo bei daržo gėrybių.

O į siauruko sandėlius persikėlė tikras krašto turgus. Jame lankytojai rado naminės duonos, įvairių mėsos gaminių, sūrių, medaus, taip pat naminių vištų ir putpelių kiaušinių, džiovintų vaisių. Norintys išbandyti neįprastesnius skonius galėjo paragauti pagal seną receptą keptų sausainių ar ūkininkės iš Trakiškio augintų sraigių patiekalų.

Savo gaminius pristatė ir amatininkai. „Angoros ožkos“ bei Panevėžio alpakų ūkis kvietė apžiūrėti ir įsigyti gaminių iš vilnos, o kitų meistrų prekystaliuose buvo galima rasti medžio, natūralaus vaško, pintų, megztų ir siūtų dirbinių.

Sandėliuose – prekyba, kieme – jomarko šurmulys

Siauruko depo kiemas tapo vieta, kur istorija susitiko su dabartimi. Lankytojai galėjo stebėti teatralizuotą programą, įsitraukti į derybas ir išbandyti pramogas, kurios šiandien jau tapusios retenybe.

Bendruomenių kiemelyje jomarką buvo galima ir paragauti. Karsakiškio bendruomenė ant laužo virė košę, Šilų bendruomenė pilstė žolelių arbatą, Ramygalos bendruomenė pristatė rankų darbo gaminius, o Paįstrio bendruomenė kvietė į edukacijas. Buvo galima susimalti „razavų“ miltų, išbandyti senovinį grūdų kūlimą spragilais, paragauti zacirkos ar bulvių su lupenomis, pagardintų linų sėmenimis. Pažagienių bendruomenės „Drako virtuvėje“ kazane buvo troškinami balandėliai su bulvėmis.

Nuo rankinės drezinos iki traktoriaus išbandymo

Šventėje netrūko ir pramogų visai šeimai. Rankine drezina buvo galima pasivažinėti siauruko bėgiais – šiandien tai jau ne kasdienis susisiekimo būdas, o smagi ir gana neįprasta pramoga.

Norintys išbandyti savo jėgas galėjo stoti į varžytuves su traktoriumi ir pasitikrinti, ar pakaktų jėgų susirungti su galiūnu.

Šalia įsikūrė senosios ir naujosios žemės ūkio technikos kiemas. Čia buvo galima ne tik apžiūrėti techniką, bet ir išgirsti jos istorijas. Greta istorinių eksponatų lankytojai galėjo išvysti šiuolaikinę žemės ūkio techniką ir palyginti, kaip per šimtmetį pasikeitė žemės apdirbimo padargai. Technikos žinovai pasakojo apie modernius traktorius, variklių galią bei jų veikimą ir leido patiems išmėginti šiuolaikinius patogumus. Archyvinių nuotraukų lauko ekspoziciją pristatė kolekcininkas iš Naujamiesčio Albertas Klikūnas.