Nauji muitai ir CBAM mokestis perbraižė Europos trąšų rinką
Rusijos dominavimas Lenkijos ir visos Europos trąšų rinkoje pradeda sparčiai silpnėti. Nuo 2025 m. liepos 1 d. Europos Sąjunga įvedė papildomus muitus azoto ir kompleksinėms trąšoms iš Rusijos bei Baltarusijos, o nuo 2026 m. pilna apimtimi pradėjęs veikti anglies dioksido pasienio korekcinis mechanizmas (CBAM) dar labiau sumažino šių produktų konkurencingumą. Pirmieji rezultatai rodo reikšmingą importo mažėjimą ir spartų tiekimo krypčių persiorientavimą, teigia Lenkijos portalas Farmer.pl.
Dar 2024 metais Rusija buvo viena svarbiausių trąšų tiekėjų Europos Sąjungai. Europos politikai atkreipė dėmesį, kad per pirmuosius aštuonis 2024 m. mėnesius trąšų importas iš Rusijos ir Baltarusijos į ES išaugo net 52 proc., nepaisant geopolitinės įtampos ir karo Ukrainoje. Būtent dėl šios priklausomybės Europos Komisija inicijavo prekybos ribojimus bei papildomas klimato politikos priemones.
Naujieji muitai numato ne tik 6,5 proc. muito tarifą, bet ir papildomą mokestį už kiekvieną importuotą toną trąšų. Nuo 2025 m. vidurio azoto trąšoms iš Rusijos ir Baltarusijos pradėtas taikyti papildomas 40 eurų už toną mokestis, kuris vėlesniais metais dar didės. Kartu pradėtas taikyti ir CBAM mechanizmas, įpareigojantis importuotojus mokėti už gamybos metu išmestą CO₂ kiekį, taip suvienodinant konkurencines sąlygas su Europos gamintojais.
Rinka į pokyčius sureagavo dar prieš įsigaliojant griežtesnėms taisyklėms. 2025 m. paskutinį ketvirtį ES azoto trąšų importas šoktelėjo 75 proc. ir pasiekė 4,75 mln. tonų. Vien per 2025 m. gruodį į Bendriją buvo įvežta 2,52 mln. tonų azoto trąšų – tai buvo rekordinis kiekis, nes prekybininkai ir importuotojai stengėsi sukaupti atsargas prieš CBAM įsigaliojimą.
Tačiau jau 2026 m. pirmasis ketvirtis parodė visiškai kitokią tendenciją. Azoto trąšų importas į Europos Sąjungą sumažėjo nuo 3,38 mln. tonų iki 1,05 mln. tonų, arba net 69 proc. Lenkijoje pokytis buvo dar ryškesnis – importas iš trečiųjų šalių smuko nuo 510 tūkst. tonų iki vos 56,3 tūkst. tonų. Tai reiškia net 89 proc. kritimą per metus.
Tuo metu rinkoje sparčiai stiprėja alternatyvūs tiekėjai. Didžiausiais azoto trąšų eksportuotojais į ES tapo Egiptas, Alžyras ir Kinija. Lenkijos rinkoje vis didesnę reikšmę įgauna tiekimas iš Alžyro, Vokietijos, Nyderlandų ir Lietuvos, o kompleksinių trąšų segmente išsiskiria Marokas, Norvegija ir Serbija. Ekspertų vertinimu, tai didina tiekimo saugumą ir mažina priklausomybę nuo vieno geopolitinio regiono.
Europos trąšų gamintojai teigia, kad muitai ir CBAM padeda atkurti sąžiningą konkurenciją, nes Rusijos gamintojai ilgą laiką naudojosi pigesnėmis energetinėmis žaliavomis ir mažesniais aplinkosauginiais reikalavimais. Kita vertus, ūkininkų organizacijos perspėja, kad ilgalaikėje perspektyvoje papildomi mokesčiai gali didinti trąšų kainas, ypač jei pasaulinėje rinkoje išliks aukštos gamtinių dujų kainos arba sutriks alternatyvūs tiekimo kanalai.
Pirmieji 2026 metų duomenys rodo, kad Europos Sąjungos strategija mažinti priklausomybę nuo Rusijos trąšų veikia. Tačiau kartu prasideda naujas etapas, kuriame svarbiausiais veiksniais taps ne tik kaina, bet ir produkto anglies pėdsakas, tiekimo grandinių patikimumas bei gebėjimas prisitaikyti prie vis griežtėjančių klimato politikos reikalavimų.
