Neįprasta draugija: ryto kava su mažaisiais apuokais

Rasos ir Osvaldo Amboltų sodyboje Stebuliuose gyvena mažieji apuokai. Įsikūrė jau pernai. Patiko jiems čia. Jau dveji metai iš eilės apuokų pora sėkmingai išperi po du jauniklius. Šeimininkai mano, kad tai ta pati paukščių pora. Gamtininkai pastebi, jog mažųjų apuokų poros dažnai būna ilgalaikės ir daugelį metų laikosi tos pačios teritorijos. Jei tik sąlygos tinkamos, jie kasmet grįžta į tą pačią vietą ar jos apylinkes. „Labai smagu. Pilnas kiemas paukščių: gandrai trys, jau ir tie kojas kilnoja, skristi nori. Bus reikalų nuo plento vaikyti“, – sako Rasa Amboltienė.

Sodybos šeimininkai džiaugiasi mažųjų apuokų kaimynyste. Mažasis apuokas yra vienas mažesnių Europos pelėdinių paukščių ir laikomas vertinga biologinės įvairovės bei gamtos paveldo dalimi. Kad tai tikrai mažieji apuokai jų sodyboje peri, patvirtino ir gamtininkas Mindaugas Lapelė.

„Šiemet labai triukšmingi, matyt, brolis ir sesė, nes jau labai garsiai kalbasi. Juos, ko gero, tėvai palieka, kad išmoktų patys maitintis: cypė, kurkė eglėse prie ūkinio. Sekmadienį ryte kavą su jais gėriau prie namo. Vakare buvo tylu, gal kur tolėliau atsidūrė, o gal patys išskrido medžioti“, – pasakoja ji. Tokia aplinka Rasai patinka, kavą rytais su apuokais kartu geria. Tiksliau, ji geria kavą, o mažyliai spokso išvertę akis. Pasirodo, tokia draugija gali džiaugtis toli gražu ne kiekvienas, ne kiekvienoje sodyboje šie paukščiai apsistoja perėti. Nors dažniausiai mažieji apuokai gyvena atvirose kaimiškose vietovėse – sodybose, soduose, ganyklose ir parkuose, kur netoliese yra atvirų plotų maisto paieškai bei tinkamų vietų perėti.

Šiemet po sodybą ėmė vaikštinėti kukutis, tik šeimininkams vis nepavyksta jo užfiksuoti. „Niekaip nepavyksta nufotografuoti“, – skundžiasi Rasa, vildamasi, kad išmuš laimės valanda ir jai vis dėlto pavyks nufotografuoti šį gražų, o gal net patį gražiausią Dzūkijos paukštį.

Rytais – kava su mažaisiais apuokais, vakare – jų „labanakt“: mažojo apuoko teritorinis šauksmas – trumpi, švilpiantys ar miauksintys garsai, kuriais paukštis žymi savo teritoriją ir palaiko ryšį su porininku.