Šią vasarą Lietuvoje netrūko lietaus, tačiau artimiausiomis dienomis sinoptikai prognozuoja karščius, kai kuriose šalies vietose įkais iki 30 ir daugiau laipsnių. Tuo tarpu Europos žemyno pietinėje dalyje jau kurį laiką fiksuojami karščio rekordai (38 ir daugiau laipsnių). Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai primena apie svarbiausias priemones, padedančias apsaugoti gyvūnus nuo perkaitimo ar saulės smūgio. Beje, jomis iš anksto turi pasiruošti tiek gyvūnų laikytojai, tiek ir jų vežėjai.

„Stengiamės nuolat priminti visiems gyvūnų laikytojams, kad didelė kaitra, drėgmė ar ypač tvankūs orai yra pavojingi gyvūnų sveikatai. Apsisaugoti patys gyvūnai gali ne visada, tai jų šeimininkų pareiga, o prevencija visuomet yra geriau nei gyvūno gydymas ar skubios pagalbos teikimas. Gyvūnas perkaisti gali ne vien tik būdamas lauke, saulėkaitoje, bet ir transporto priemonėje ar savo laikymo vietoje, todėl vasaros laikotarpiu išvengti didesnių sveikatos negalavimų galima tik iš anksto rūpinantis prevencinėmis priemonėmis, gelbstinčiomis nuo karščių“, – sako VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus patarėjas Giedrius Blekaitis.

Svarbiausia – vanduo ir vėdinimas

Įsivyraujant karštiems orams, didesnį dėmesį privalu skirti gyvūnų vežimui, kurį būtina itin atsakingai planuoti. Kai kelionės maršrute prognozuojama aukštesnė kaip 30 °C temperatūra, gyvūnų vežti griežtai negalima, kadangi tai priskirtina gyvūnų kankinimui. Be to, vežant gyvūnus, patartina transporto priemonėje juos laikyti kuo mažesniu tankiu, taip pat įsitikinti, kad transporto priemonėse įrengta ventiliavimo ir vėsinimo sistema veiktų be sutrikimų, ir pasirūpinti, kad kelionės metu nepritrūktų vandens atsargų.

Pakankamas vandens kiekis būtinas visiems gyvūnams – tiek būnantiems tvartuose, tiek ir laikomiems lauke. Tinkamoms gyvūnų laikymo sąlygoms užtikrinti, būtina ir gera ventiliacija tvartuose – tai ypač svarbu didiesiems kiaulių ir paukščių ūkiams.

Karštį keičiantys lietūs ir žaibai taip pat neretai būna didelių nelaimių kaltininkai, nes tvyrant aukštai temperatūrai ir didelei drėgmei, ventiliatoriai nespėja išdžiovinti oro ir pastatuose kaupiasi didelė drėgmė, paukščiai ir gyvūnai dūsta. Siekiant užtikrinti tinkamas sąlygas, gyvūnų laikytojai turėtų nuolat atsakingai prižiūrėti pastatų ventiliacijos sistemas, kontroliuoti apie gedimus perspėjančių signalų veikimą. Mat nustojus veikti ventiliacijai, kyla pavojus gyvūnų gyvybei – nuo perkaitimo ir dusimo jie gali pradėti gaišti. Vadinamosiomis tropinėmis naktimis, kai minimali oro temperatūra nakties metu nenukrenta žemiau 20 ºC, pastatų sienos nespėja atvėsti, ventiliacijos sistemos pučia karštą orą, todėl esant tokioms ekstremalioms sąlygoms, būtina mažinti pastatuose laikomų gyvūnų ir paukščių skaičių, reikia nuolat stebėti laikomų gyvūnų sveikatą. Taip pat primenama iš anksto pasirūpinti atsarginėmis vėdinimo priemonėmis ir elektros generatoriais, užtikrinant gerą gyvūnų sveikatos būklę ir savijautą.

Tiek ganyklose ganomi, tiek patalpose laikomi gyvūnai turi turėti galimybę nuolatos gauti švaraus geriamo vandens, nes karštuoju metų laiku vandens poreikis padidėja. Svarbu pasirūpinti, kad girdyklos būtų pritaikomos laikomų gyvūnų poreikiams, o jose esantis vanduo būtų reguliariai keičiamas.

Žaibuojant ir griaudžiant būtina parsiginti gyvūnus iš laukų, nes išsigandę jie linkę slėptis po aukštais medžiais, o tai pavojinga.

Karščiai gali būti mirtinai pavojingi

Pasak G. Blekaičio, karščių metu padidėja iš organizmo išskiriamų skysčių kiekis, pakinta gyvūnų kraujotakos, kvėpavimo, nervų sistemos ir kitų organų bei audinių fiziologinės funkcijos, todėl per karščius laikomais gyvūnais reikia dar labiau rūpintis. Karščiausiu dienos metu ganomi gyvūnai negali būti laikomi saulės atokaitoje. Tam puikiai gelbsti medžių paunksnės, pavėsinės, stoginės. Gyvūnus taip pat galima atvėsinti sudrėkinant jų kailį šlapiu audeklu ar apšlakstant vėsiu vandeniu.

Lauke prie būdos ar voljeruose laikomiems šunims taip pat turi būti užtikrinamas pavėsis, pakankamas kiekis vandens. Pastebėjus apsvaigimo ar šiluminio perkaitimo simptomų – dažną, negilų kvėpavimą, stiprų prakaitavimą, neramius, sutrikusius judesius, būtina kuo greičiau kreiptis į veterinarijos gydytoją, tačiau pati pirmoji pagalba gyvūnui – jo pernešimas į gaivią ir tamsią vietą, vėsinimas šaltu audeklu, reikėtų duoti lakti truputį vandens.

Per karščius gyvūnus intensyviai puola ir įvairiausi kraujasiurbiai vabzdžiai (sparvos, akliai, žabaliai, musės), nuo kurių antplūdžių kasmet nukenčia nemažai gyvūnų. Jų augintojai turėtų iš anksto pasirūpinti tam skirtomis specialiomis priemonėmis iš veterinarijos vaistinių. Didiesiems galvijams gali padėti ir vadinamojo rūko sukėlimas – specialios vietos įrengimas, kurioje būtų nuolatos purškiamas vabzdžius atbaidantis vanduo.