Štai pagrindinės klaidos, jei norite įsigyti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę

Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT), nagrinėdama prašymus įsigyti žemės ūkio paskirties žemę, pastebi, kad dažniausiai gauti prašymai atmetami dėl dviejų priežasčių: prašymus  pateikę asmenys neatitinka valstybinės žemės pirkėjui nustatytų reikalavimų, taip pat dėl to, kad norimas įsigyti žemės sklypas patenka į urbanizuotą ar urbanizuojamą teritoriją. Dėl neatitikimo nustatytiems žemės pardavimo kriterijams šiuo metu netenkinta apie 30 proc. gautų prašymų. 

NŽT primena, kad įsigyti galima iki 3 ha dydžio valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus, esančius neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose, kuriose galima vykdyti žemės ūkio veiklą. Parduodami yra tiek teisėtai naudojami valstybinės žemės sklypai, tiek laisvi (neišnuomoti) sklypai, kurie ribojasi su privačios nuosavybės teise valdomais žemės ūkio paskirties žemės sklypais.

Atkreipiame dėmesį, kad pasitikrinti, ar konkretus sklypas patenka į neurbanizuotą ar urbanizuojamą teritoriją, galima pagal savivaldybių bendruosius planus ar kitus teritorijų planavimo dokumentus. Tai galima padaryti Teritorijų planavimo dokumentų registre (TPDR) arba savivaldybių interneto svetainėse, kur taip pat viešinami šie teritorijų planavimo dokumentai.

Įsigyti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę turi teisę fiziniai asmenys, jei jie atitinka nustatytas sąlygas. Visų pirma, asmuo ne trumpiau kaip trejus metus turi būti įregistravęs ūkininko ūkį arba turėti Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą profesinį pasirengimą ūkininkauti. Be to, per pastaruosius trejus metus jis turi būti deklaravęs Valstybinei mokesčių inspekcijai pajamas, gautas iš žemės ūkio veiklos.

Juridiniams asmenims, norintiems įsigyti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę, taip pat taikomi tam tikri reikalavimai. Tokie asmenys turi būti žemės ūkio produkcijos gamintojai, o jų pajamos iš žemės ūkio produkcijos realizavimo per pastaruosius trejus metus turi sudaryti daugiau kaip 50 procentų visų gaunamų pajamų.

Sprendimas sudaryti galimybę ūkininkams įsigyti žemės ūkio paskirties žemę buvo priimtas siekiant papildyti valstybės biudžetą lėšomis, skirtomis šalies gynybai. Kaip pastebi NŽT, dalis ūkininkų taip pat sąmoningai renkasi įsigyti valstybinę žemę suprasdami, kad reikšminga dalis už ją sumokėtų lėšų bus skirta Lietuvos gynybos stiprinimui.

NŽT, siekdama, kad valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimas, iš kurio net 80 proc. lėšų yra skiriama Valstybės gynybos fondui, vyktų kuo sklandžiau, yra parengusi prašymų teikimo  atmintinę, kurią rasite čia.

Taip pat parengti išsamūs atsakymai į dažniausiai užduodamus klausimus, kuriuos rasite NŽT interneto svetainės skiltyje Dažniausiai užduodami klausimai – Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės įsigijimas.

Nuo šių metų pradžios, kai ūkininkams atsirado galimybė įsigyti žemės ūkio paskirties žemę, NŽT gavo 3 273 prašymus tokiai žemei pirkti. Pagal gautus prašymus bendras norimas įsigyti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotas yra  3,072 tūkst. ha.

Daugiausiai prašymų pateikta dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo Kauno ir Šiaulių regionuose.