G. Nausėda: norėtume normalizuoti politinius santykius su Kinija

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuva norėtų normalizuoti politinius santykius su Kinija. Anot jo, per artimiausią pusmetį tikimasi sulaukti rezultatų dėl diplomatinių atstovybių Vilniuje ir Pekine.

„Norėtume normalizuoti politinius santykius su Kinija, kadangi jie buvo nutraukti prieš keletą metų“, – interviu portalui „Bloomberg“ teigė G. Nausėda.

Prezidentas paminėjo, kad šiuo metu vyksta dvišalės diskusijos dėl diplomatinių atstovybių Pekine bei Vilniuje.

„Nėra normalu neturėti abiejų šalių diplomatinių atstovybių Pekine ar Vilniuje. Šiuo metu esame procese ir, tikiuosi, pasieksime rezultatų per artimiausius šešis mėnesius“, – nurodė šalies vadovas.

ELTA primena, kad šią savaitę Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas socialdemokratas Remigijus Motuzas pranešė apie Lietuvos pasiūlymą Kinijai atidaryti laikinojo reikalų patikėtinio biurą Vilniuje. Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys parlamentaro žodžių sakė nepatvirtinsiantis.

„Apie mūsų veiksmus, kuriuos darome, komitetą informuojame, tai, kas yra iš Užsienio reikalų ministerijos (URM) pusės. Pats informuoju prezidentą, tiek ministrę pirmininkę, su Seimo pirmininku apie tai kalbame“, – ketvirtadienį teigė jis.

Tokį kelią atkurti diplomatinį atstovavimą kritikuoja dalis opozicijos. Tarkime, Seimo URK vicepirmininkas konservatorius Žygimantas Pavilionis tai vertina kaip nuolaidą Pekinui. Be to, akcentuoja, kad šis klausimas nebuvo aptartas komitete.

Reikia siekti mažesnės priklausomybės nuo Kinijos

Interviu „Bloomberg“ G. Nausėda taip pat pažymėjo, kad Lietuva privalo didinti savo konkurencingumą pasaulio rinkoje bei ieškoti naujų prekybos partnerių.

„Ieškant prekybos rinkų, turime gręžtis Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ir kitų panašiai mąstančių šalių link. Ir, žinoma, patys turime padaryti daug, kad taptume konkurencingi“, – sakė prezidentas.

„Lietuvai svarbu rasti sprendimus, kurie vestų prie mažesnės Europos Sąjungos (ES) priklausomybės nuo Kinijos“, – akcentavo jis.

Santykiai pašlijo 2021 m.

ELTA primena, kad 2021 m. pabaigoje Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo – Pekinas laiko Taivaną Kinijos provincija, neturinčia teisės steigti atstovybių šalyse, su kuriomis Kinija palaiko oficialius ryšius. Dėl Lietuvos sprendimo Kinija šaliai pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas.

Dėl to 2022 m. vasarį Europos Komisija (EK) pateikė skundą Kinijai Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) – ES teigė, kad šalis taiko diskriminacinę prekybos praktiką Lietuvos atžvilgiu, nes prekybos ribojimai, įvesti neva dėl higienos priežasčių, Lietuvos eksportą tais metais sumažino 80 proc.

Visgi pernai gruodį ES nusprendė atsiimti skundą iš PPO.

Tvyrant įtampai tarp Vilniaus ir Pekino, Kinijos užsienio reikalų ministerija taip pat oficialiai pažemino diplomatinių santykių su Lietuva lygį.

Tiesa, pastaruoju metu tarp politikų atsinaujino diskusijos apie Lietuvos užsienio politikos sprendimus Kinijos atžvilgiu – apie poreikį šiltinti santykius su šia šalimi kalba dalis socialdemokratų, o premjerė Inga Ruginienė užsiminė apie galimybę keisti Taivaniečių atstovybės pavadinimą ir ją pavadinti Taipėjaus vardu.

Prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad mato galimybę Lietuvai atstatyti diplomatinius santykius su Kinija laikinųjų patikėtinių lygiu, jei to norėtų ir Pekinas.