Farm Europe: Europa rizikuoja didinti priklausomybę žemės ūkio, maisto ir energetikos srityse

Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen rugsėjo 16 d. Europos Parlamente pristačius metinį pranešimą apie Europos Sąjungos padėtį, Farm Europe kritiškai įvertino Komisijos pasirinktą kryptį žemės ūkio, maisto ir energetikos srityse. Organizacijos teigimu, siekiant Europos strateginio savarankiškumo nepakanka politinių deklaracijų – žemės ūkiui reikia konkrečių investicijų, pakankamo finansavimo ir stiprios bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP).

U. von der Leyen savo kalboje daug dėmesio skyrė šios vasaros ekstremalių klimato reiškinių padariniams. Europos Komisijos pirmininkė nurodė, kad Europoje išdegė apie 660 tūkst. hektarų teritorijų ir buvo prarasta apie 12 mln. tonų derliaus. Ji paskelbė, kad spalį Komisija pristatys naują klimato atsparumo sistemą, kurioje bus išskirta 100 pažeidžiamiausių Europos teritorijų. Taip pat numatyta nauja Europos vandens iniciatyva ir priemonės žemės ūkio rizikos valdymui bei draudimo apsaugai stiprinti.

Farm Europe: vien rizikos valdymo nepakaks

Farm Europe teigiamai vertina didesnį dėmesį vandens trūkumui, rizikos valdymui ir draudimui, tačiau mano, kad paskelbtų priemonių mastas neatitinka problemų, su kuriomis šiandien susiduria Europos žemės ūkis.

Organizacija atkreipia dėmesį, kad 2026 m. sausra palietė apie 70 proc. ES žemės ūkio naudmenų. Todėl, jos vertinimu, vandens nuostolių infrastruktūroje mažinimas yra būtinas, tačiau žemės ūkiui prisitaikyti prie klimato kaitos reikalingos gerokai didesnės investicijos į vandens kaupimą, drėkinimą, pakartotinį vandens naudojimą, tiksliąją žemdirbystę ir kitas atsparumą didinančias priemones.

Farm Europe taip pat pabrėžia, kad draudimo ir rizikos valdymo priemonės negali pakeisti pakankamo ES žemės ūkio finansavimo ir stiprios, savarankiškos BŽŪP.

ŽŪR pirmininkė Algimanta Pabedinskienė pažymi, kad klimato kaitos keliami iššūkiai vis dažniau tampa ne ateities prognoze, o kasdiene ūkininkų realybe.

„Ūkininkas vienas negali prisiimti vis didėjančios klimato rizikos. Jeigu iš jo tikimės, kad ir sausros, liūčių ar kitų ekstremalių reiškinių sąlygomis jis užtikrins maisto gamybą, Europos politika turi suteikti tam realias priemones. Kalbėdami apie vandens valdymą, draudimą ir rizikų mažinimą turime kalbėti ir apie investicijas į melioraciją, drėkinimą, vandens kaupimą, modernias technologijas bei ūkių gebėjimą prisitaikyti“, – sako A. Pabedinskienė.

Įspėja apie didėjančią priklausomybę

Didžiausią susirūpinimą Farm Europe kelia ilgalaikės Europos žemės ūkio gamybos ir prekybos tendencijos.

Organizacijos pateikiamais duomenimis, nuo 2019 m. ES grūdų plotai sumažėjo maždaug 4 mln. hektarų, o grūdų prekybos perteklius – perpus. 2019–2023 m. kviečių importas padidėjo 2,4 karto, o ES kukurūzų eksportas nuo 2019 m. sumažėjo 48 proc.

Farm Europe skaičiuoja, kad nuo 2019 m. ES gyvulių skaičius sumažėjo daugiau kaip 26 mln., o mėsos prekybos perteklius – 26 proc., nuo 6,5 iki 4,8 mln. tonų. Organizacijos duomenimis, Europa taip pat neteko 1,37 mln. šeimos ūkių – maždaug penktadalio jų bendro skaičiaus.

Didėja ir priklausomybė nuo baltyminių žaliavų importo. Farm Europe nurodo, kad aliejinių augalų sėklų ir pašarinių žaliavų grynasis importas pasiekė 62,3 mln. tonų, palyginti su 58,9 mln. tonų 2019 m. Vien sojų rupinių importas siekia 41,7 mln. tonų – 21 proc. daugiau nei 2019 metais.

A. Pabedinskienės teigimu, šios tendencijos verčia kelti esminį klausimą – kiek Europa iš tiesų pasirengusi saugoti savo žemės ūkio gamybos potencialą.

„Europos žemės ūkio stiprinimas turi prasidėti nuo labai konkretaus atsakymo – ar Europa nori pati gaminti savo maistą ir išlaikyti gyvybingus ūkius. Negalime kalbėti apie strateginį savarankiškumą ir tuo pat metu didinti priklausomybę nuo importuojamų žaliavų, trąšų, baltymų ar maisto produktų. Kiekvienas prarastas ūkis ir mažėjantis gamybos sektorius silpnina ne tik žemės ūkį – tai ilgainiui tampa ir Europos apsirūpinimo maistu saugumo klausimu“, – pabrėžia ŽŪR pirmininkė.

Augančios sąnaudos spaudžia ūkius

Farm Europe atkreipia dėmesį ir į žemės ūkio gamybos sąnaudas. Organizacijos pateikiamais duomenimis, 2026 m. balandį azoto trąšų kainos buvo 71 proc. didesnės už 2024 m. vidurkį. Antrąjį 2026 m. ketvirtį trąšų kainos ES per metus dar padidėjo 13,4 proc., kai žemės ūkio produkcijos kainos sumažėjo 5,8 proc.

Farm Europe vertinimu, tokiomis sąlygomis Europos ūkininkų konkurencingumą papildomai veikia augantis žemės ūkio ir maisto produktų importas bei skirtingi gamybos standartai ES ir trečiosiose šalyse.

Organizacija taip pat kritiškai vertina situaciją, kai žemės ūkis tampa viena iš jautriausių sričių ES prekybos susitarimuose. Farm Europe nuomone, Europos strateginio savarankiškumo politika neturėtų būti kuriama silpninant jos pačios žemės ūkio gamybos potencialą.

Žemės ūkis svarbus ir energetiniam savarankiškumui

Farm Europe ragina žemės ūkį vertinti plačiau nei vien kaip maisto gamybos sektorių. Organizacijos teigimu, ūkininkai gali reikšmingai prisidėti prie Europos bioekonomikos, biodegalų ir biometano gamybos bei klimato neutralumo tikslų.

Tačiau, Farm Europe vertinimu, šis potencialas nėra pakankamai išnaudojamas. Todėl kyla pavojus, kad Europa ne sumažins išorines priklausomybes, o vienas jų pakeis kitomis.

ŽŪR: stipri BŽŪP – strateginio saugumo klausimas

Farm Europe kritiškai vertina ir būsimo ES daugiamečio biudžeto kryptį. Organizacija nepritaria perspektyvai mažinti žemės ūkiui garantuojamą finansavimą ir silpninti savarankišką BŽŪP vietą ES biudžeto struktūroje. Organizacijos teigimu, Komisijos siūlomas 300 mlrd. eurų garantuotas finansavimas reikštų daugiau kaip 20 proc. sumažėjimą, o atskiros BŽŪP biudžeto eilutės išnykimas mažintų ūkininkams reikalingą ilgalaikį aiškumą ir prognozuojamumą. (Farm Europe)

ŽŪR pirmininkė pabrėžia, kad diskusija dėl būsimo ES biudžeto neturėtų apsiriboti vien skaičiais – pirmiausia būtina apsispręsti, kokį vaidmenį žemės ūkiui Europa numato savo strateginiame saugume.

„BŽŪP yra viena iš pamatinių Europos Sąjungos politikų. Jos silpninimas reikštų ne didesnį Europos savarankiškumą, o didesnę riziką tapti priklausomiems nuo išorės. Apsirūpinimas maistu, žemės ūkio konkurencingumas ir gyvybingas kaimas turi būti vertinami kaip Europos strateginio saugumo dalis. Todėl ūkininkams reikia ne mažesnio, o aiškaus, stabilaus ir ilgalaikio Europos įsipareigojimo žemės ūkiui“, – sako A. Pabedinskienė.

Europos Komisijos pirmininkė savo metiniame pranešime patikino, kad Europa rems ūkininkus, ir pripažino vandens trūkumo keliamą grėsmę žemės ūkiui bei maisto saugumui. Ji taip pat paskelbė apie naują Europos vandens iniciatyvą, klimato atsparumo sistemą, Klimato draudimo aljansą ir būsimas žemės ūkio rizikos valdymo priemones.

Farm Europe savo ruožtu ragina žemės ūkiui grąžinti deramą vietą Europos projekte ir vertinti jį kaip strateginį sektorių, nuo kurio priklauso ne tik maisto gamyba, bet ir energetika, bioekonomika bei kitos svarbios Europos vertės grandinės.

Diskusija po U. von der Leyen metinio pranešimo išryškina esminį klausimą: ar Europos siekis tapti strategiškai savarankiškesnei bus paremtas tokio masto investicijomis ir žemės ūkio politika, kuri leistų išsaugoti pačios Europos maisto gamybos potencialą.